Įsivaizduokime, kad už viešbutį ir skrydžio bilietus jau susimokėjote.
Norit nenorit, pirmuosius pinigėlius teks išleisti keliaujant iš oro uosto į miesto centrą. Iš piniginės jau išbyrės 4,8 Eur (tiek pat – grįžtant atgal). Nei daug, nei mažai, palyginti su kitais Europos oro uostais.
Antroji misija – išsinuomoti dviračius. Būtent ši pagrindinė transporto priemonė leis jums aplankyti ne vien miesto centrą, bet nuvykti ir į kitus kur kas įdomesnius rajonus, pavyzdžiui, Vesterbro, Frederiksberg ar Norrebro. Viena pigiausių vietų, turinti galybę visai neblogų dviračių, įsikūrusi netoli centrinės stoties – „Baisikeli“. Ten dviratį parai laiko galite rasti už 10,7 Eur, o antroji diena atsieis dar pigiau – 4,7 Eur. Pigiau nei traukinio bilietas iš oro uosto! Nepamirškite dviračio lempučių – Danijos policija tamsiuoju paros metu itin akylai stebi visus dviratininkus ir tiems, kurie nepaklūsta taisyklėms, išrašo nemažas baudas.
Kadangi jau atvažiavote į miesto centrą ir išnuomojote dviračius, jūsų kišenėje liko 75 Eur. Pasistengsime juos išleisti kuo protingiau.
Išalkote ar ištroškote?
Nors daugeliui Danija išties nesiasocijuoja su maisto kultūra, galiu jus patikinti – Danijos sostinėje apstu nuostabaus maisto tiek mėsėdžiams, tiek vegetarams ar veganams. Ir nors kainos truputėlį kandžiojasi, galima susirasti kažką skanaus ir vietinio neišleidžiant visos lietuviškos algos vienam patiekalui.
Jei pietums norisi tradicinio sumuštinio – ruginės duonos (šiek tiek rūgštesnės nei lietuviškoji) ir ant jos sukrauto įdaro (tai gali būti mėsos kotletas su burokėliais, vištienos salotos su bekonu ar kiaušinis su krevetėmis ir majonezu), eikite į „Palæ“ barą netoli Kongens Nytorv metro stotelės miesto centre.
Šie „smørrebrød“ – vienas iš būtinų dalykų, kuriuos privalote paragauti viešėdami Kopenhagoje.
Įėję nenustebkite, kad pasijausite lyg bare, nerasite meniu, nors vietiniai sėdės prie stalų ir kažką valgys. Be to, kad „Palæ“ dar nėra atrasta turistų, ši vieta ypatinga dar ir tuo, kad klientai patys eina į virtuvę, kur ant padėklų išdėlioti kelių rūšių sumuštiniai, ir juos kraunasi į lėkštę. Vieneto kaina – 2,9 Eur – maždaug trimis–keturiais kartais pigesnė nei kitur mieste. Be abejo, ir vizualiai jie atrodo ne taip įmantriai, kaip, sakykime, maisto turguose, bet skonis nuo to nenukenčia.
Dviejų gabalėlių turėtų užtekti – vadinasi, už maistą sumokėsite 5,8 Eur žmogui. Nepamirškite pasigardžiuoti vietiniu alumi – jis jums atsieis brangiau – maždaug 4–8 Eur, priklausomai nuo to, kokio dydžio bokalo norisi.
Patarimas – pasistenkite ten eiti pietų metu – tarp 12–14 val. – tuomet bus didesnė tikimybė, kad dar bus maisto. Įėję pasiteiraukite barmenų, ar vis dar turi sumuštinių, ir jie palydės jus į virtuvę. Šie „smørrebrød“ – vienas iš būtinų dalykų, kuriuos privalote paragauti viešėdami Kopenhagoje.
Nekenčiate gatvės maisto? Negalite pakęsti dešrainių, nes manote, jog jie nesveiki, riebūs, su neaiškios kilmės mėsa ir, be viso to, dar dietologų nerekomenduojami? Neapsigaukite, jei prie „Round tower“ ar Stroget gatvėje pamatysite žalią stendą su užrašu „Døp“, kuriame prekiaujama dešrainiais. Nepraeikite pro šalį, jie – ekologiški, sveikuoliški ir visaip kitaip nekenksmingi.
Dauguma danų, bėgdami iš vieno susitikimo į kitą, juos nusiperka vietoj didelių pietų. Kaina – labai padori – 4,7–5,3 Eur. Kompanijos įkūrėjas Clausas Christensenas studijavo sveiką mitybą ir prieš aštuonerius metus, nusivylęs gimtojo miesto pietų Danijoje dešrainiais, sau pasakė: „Aš galiu geriau!“ Ir ką, dabar jis maitina ne tik Kopenhagos gyventojus bei svečius, bet ir tiekia dešrainius įvairių firmų vakarėlių ar didesnių vasaros festivalių metu.
Kuo ypatingi jo dešrainiai? Visų pirma, duona labai skiriasi nuo kitų – jos receptas buvo sukurtas C.Christenseno. Be to, kad yra skirtingos rūšies mėsos, vegetarai ar veganai taip pat neliko pamiršti – jų laukia tofu dešrelė. Gaminant dešrelės ne kepamos aliejuje, o tiesiog išverdamos vandenyje. Sveika? Tikrai sveikiau nei koks burgeris už tą pačią kainą.
Jei norisi paragauti vietinio alaus, teks patuštinti piniginę. Beveik visur Kopenhagoje tiek alus, tiek vynas kainuoja gana daug – tačiau net ir čia galima ištaikyti „Laimingą valandą“ ir savo gėrimus nusipirkti pigiau. „Laiminga valanda“ paprastai tęsiasi tarp 17–19 val.
Norisi kažką sužinoti?
Nesinori vaikščioti po turistų giduose aprašytus muziejus? Karališkos pilys irgi nedomina? Pakilkite į Danijos Parlamento (Christiansborg) bokštą ir pamatykite Kopenhagą iš viršaus. Vaizdas neįtikėtinas ir nieko nekainuoja!
Jei Danijos sostinėje viešite ketvirtadienį, nepraleiskite progos užeiti į Vesterbro kalėjimą. Už 2,7 Eur ne tik susipažinsite su Danijos kalėjimų sistema, pamatysite vienos žymiausių serijinių žudikių kamerą, bet ir turėsite progos daugiau sužinoti apie nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metu bei tai, kuriose miesto vietose ieškoti jų buvusių buveinių. Šis muziejus yra gana nedidelis ir dauguma aprašų yra danų kalba – vietinis gidas ar koks pažįstamas, kalbantis daniškai, tikrai nepatrukdytų.
Jei norite pasižvalgyti po modernaus meno platybes, būtinai nuvažiuokite į Luizianos modernaus meno muziejų. Tik prisiminkite – norėdami sutaupyti, pirkite bilietą centrinėje Kopenhagos stotyje esančiame DSB biure – tuomet už 26,8 Eur įsigysite traukinio į abi puses bilietą ir susimokėsite už įėjimą į muziejų. Ten praleisti galite visą dieną – pasivaikščioti po Humlebeko miestelį, apeiti muziejų, pasigrožėti pakrante, ant kurios jis stovi.
Domitės literatūra ar egzistencializmo filosofija? Tuomet tikriausiai Sorenas Kierkegaardas ir Hansas Christianas Andersenas – puikiai girdėti? Jie – vieni žymiausių Danijos aukso amžiaus rašytojų ir mąstytojų. Abu jie palaidoti Norrebro rajone esančiose kapinėse.
XVII a., kai Kopenhaga dar tebuvo mažas miestelis, pagrindinės jos kapinės buvo miesto centre šalia bažnyčios. Tačiau miestą siaubiant gaisrams ir marui, mirštančiųjų kiekis viršijo miesto kapinių galimybes ir kitos, pagalbinės kapinės, buvo įrengtos už miesto sienų. Ten net nebuvo bažnyčios – vien kapavietės. Laikui bėgant šios kapinės išaugo į gražų parką, kuriame pasivaikščioti mėgdavo ir pats S.Kierkegaardas. Dabar tai – nepaprastai graži, rami vieta, kurioje galite pamatyti kitą danų kultūros veidą.
Ar įsivaizdavote save kada iškylaujant tarp mirusiųjų paminklų? Tai – šventvagystė, sakysite? Baikit juokus – anot danų, tai tiesiog jaukus įprotis, netrukdantis nei mirusiesiems, nei patiems gyviesiems. Pabandykit bent pasivaikščioti ten – tai tikrai nepaprastai įdomus jausmas.
Ieškote lauktuvių artimiesiems?
Likusius pinigus galite išleisti dovanoms artimiesiems. Suvenyrų parduotuvėse lankytis nepatarčiau – turbūt vieša paslaptis, kokios kokybės ir iš kokios šalies į Daniją vežamos tos prekės.
Apie antkainius kalbėti net nesinori, nes plaukai šiaušiasi pagalvojus, kiek prašoma mokėti už abejotinos kokybės undinėlės statulėlę.
O štai į gerą šokoladą, sūrį ar danų dizainą atkreipti dėmesį tiesiog būtina. Summerbird, Peter Beier, Anton Bjerg – tik kelios išties aukštos kokybės šokolado parduotuvės, kuriose apsilankę tikrai nenusivilsite.
Nebūtina ir milijonų išleisti – už kelis eurus tikrai rasite kokį jaukų paketėlį, kuris pradžiugins artimuosius. Tai danams būdinga ir jau Lietuvoje ne kartą analizuota „hygge“ – kai ne kiekybė, o kokybė daro didžiausią įtaką žmogaus savijautai. Jaukių atradimų!