Jau seniai įrodyta, kad atostogos ne tik sumažina streso lygį ir laikinai pagerina nuotaiką. Dar jos padeda sumažinti širdies ligų riziką, padidina darbingumą ir padeda išsimiegoti. Kelių garsiausių JAV medicinos mokyklų atliktas tyrimas parodė, kad netgi 6 dienų poilsinė išvyka pagerina kovojančių su stresu ir gerinančių imunitetą genų veikimą, – efektas panašus į meditacijos rezultatus. „Nustebome, kaip greitai poilsis ir atsipalaidavimas paveikė genų ekspresiją“, – sakė tyrimo vadovė, Kalifornijos universiteto Los Andžele psichiatrijos profesorė Elissa S. Epel.
Nepaisant to, daugelis priklausančių jiems atostogų neišnaudoja iki galo, o kai kurie ir visai linkę dirbti be pertraukų. Remiantis statistika, japonai vidutiniškai per metus atostogauja 5 dienas vietoj priklausančių 13-os, Rusijoje atostogas iki galo išnaudoja tik 19 proc. dirbančiųjų, o JAV tokių dar mažiau – 15 proc. Neatostogauti žmonės nusprendžia dėl įvairių priežasčių – nori įrodyti lojalumą darbdaviui, baiminasi, kad kol jų nebus, darbe įvyks kas nors nepataisomo, ir abejoja, ar atostogas išvis ką nors pakeis: kelionės planavimas daugeliui sukelia ne menkesnį stresą nei darbas, o poilsio efektas išsisklaido taip greitai, kad ir visai neaišku, ar vertėjo tai daryti.
Galiausiai, gero poilsio ir atsipalaidavimo pojūtis didžia dalimi priklauso nuo žmogaus. Didžiausią atostogų efektą išgauti galima, vadovaujantis 7 paprastais, moksliškai pagrįstais patarimais. Tai nėra išsamus sąrašas, bet pritaikius bent kelis punktus praktiškai, atostogas turėtumėte praleisti gerai.
1. Kelionės planas
Kaip pažymi elgesio ekonomistas ir psichologas Danas Ariely'is, savaitės trukmės atostogos susideda iš trijų dalių: kelių savaičių ar net mėnesių laukimo, paties poilsio ir vėlesnio nostalgijos periodo. Pirmoji, išvykos planavimo dalis, gerina nuotaiką ir didina laimės lygį dar prieš prasidedant atostogoms, rodo kompanijos Booking.com organizuota apklausa. Dėl tos pačios priežasties žmonės penktadieniais jaučiasi laimingesni negu pirmadieniais.
Planuokite nesivaržydami: būsimų užsiėmimų apgalvojimas, lankytinų vietų vaizdų peržiūra, bilietų ir būsto paieška, atsiliepimų apie miestą ir viešbučius skaitymas, galima sakyti, ištęsia malonias dienas. Planavimo laikas irgi svarbus. Pavyzdžiui, užsakydamas būstą, būdamas darbe, žmogus pasirenka brangesnius variantus, bet galiausiai dažniau nusivilia pasirinkimu rašo „NPR“ – tikriausiai todėl, kad darė tai skubėdami ir atsitraukdami nuo tiesioginių pareigų.
2. Variantų apribojimas
Siekis kuo daugiau nuveikti ir viską pamatyti per vieną kelionę, atsipalaiduoti nepadeda. Daugumai teko su tuo susidurti: kai pasirinkimo variantų pernelyg daug, rinktis sunkiau. Psichologo ir knygos „Pasirinkimo paradoksas. Kodėl „daugiau“ reiškia „mažiau“ autoriaus Barry'io Schwartzo nuomone, variantų gausa žmones daro nelaimingus ne mažiau, nei pasirinkimų nebuvimas.
Per atostogas ši taisyklė taip pat galioja, todėl tam tikrų ribų nustatymas gali duoti teigiamą efektą. Pasistenkite apriboti kelionių, iš kurių renkatės, krypčių skaičių, ir nesistenkite aplankyti visų įdomių vietų per vieną kartą, – veikiausiai nespėsite nei visų jų įsiminti, nei pailsėti.
3. Viena savaitė geriau nei dvi
Punktas atrodo ginčytinas, tačiau ne be pagrindo. Psichologas, Nobelio premijos ekonomikos srityje laureatas Danielis Kahnemanas tvirtina, kad žmogų sudaro du „aš“: vienas kokią nors patirtį išgyvena, o kitas „aš“ ją prisimena. Pirmasis gyvena dabartyje, antrasis – praeityje. Kahnemano nuomone, mūsų išgyvenantysis „aš“ gali mėgautis pirmąja poilsio savaite, o paskui antra, tačiau atsimenantysis „aš“ vienos savaitės atostogų nuo dviejų savaičių atostogų neatskirs. Atostogų trukmė jam nesvarbi, nes papildomų atsiminimų nebeprideda. Kitaip tariant, ar tai buvo viena savaitė, ar dvi, pati „istorija“ nepasikeis, taigi, geriau atsiminti keturias savaitines atostogas nei dvi dvisavaitines.
Tai patvirtina nedidelis tyrimas Suomijoje: pasitenkinimo atostogomis lygis neauga nuolatos – viršūnę jis pasiekia 8 dieną, o paskui ima mažėti. Žmogus nesugeba nuolat jaustis laimingas – tad, ar ne geriau laimę gauti porcijomis dažniau, o ne rečiau?
4. Rutinos atsisakymas
Bihevioristas ir knygos apie tai, kaip nuotykius padaryti „idealiais“, autorius, Jonas Levy'is tikina, kad per atostogas svarbu dienas leisti ne taip, kaip visada, kad išeitumėte iš komforto zonos. Ir jeigu viešbučio atsisakymas ir nakvynės prašymasis pas gatvėje sutiktus nepažįstamus žmones, kaip tai daro pats Levy'is, – daugumai būtų pernelyg tolima kelionė iš komforto zonos, tai atjungti internetą, daugiau bendrauti su žmonėmis asmeniškai ir daryti tai, ko nedarai kasdien gali kiekvienas.
5. Žydra spalva
Jei tikėsime JAV ir N. Zelandijos mokslininkų atliktu tyrimu, buvimas ten, kur daug žydros spalvos, – pavyzdžiui, šalia vandens telkinio – veikia antistresiškai. Tokią išvadą tyrėjai padarė, palyginę gyvenančių ten, kur yra vaizdas į vandenyną ir dažniau matančių žalius augalus, streso lygį. Pasak darbo bendraautorės Amber Pearson, žmogaus smegenims paprasčiau apdoroti natūralios aplinkos vaizdą – taip jos gauna mažiau visokių stimulų ir gali daugiau ilsėtis.
6. Geras finalas
Ilgame žmonėms būdingų kognityvinių klaidų sąraše yra viena, vadinama „naujumo efektu“ (angl.: recency bias/recency effect). Ji reiškia, kad žmonės geriau įsimena tai, kas nutiko vėliausiai. Tai gali paveikti jau pasibaigusių atostogų suvokimą, tad geriau atostogas baigti kulminaciniu momentu. Vargu bau kiekviena diena gali būti pati stebuklingiausia, tačiau paskutinioji tikrai tebūna pati geriausia.
7. Ryški istorija
Paskutinė atostogų stadija – Ariely'io vadinamas nostalgijos periodas – svarbi tiek pat, kiek ir dvi pirmosios. Prisiminimai priklauso nuo to, kaip juos formuojame. Psichologų nuomone, tam, kad iš poilsio liktų geriausi prisiminimai, visų pirma, derėtų kalbėti apie tai, kas jame buvo gera, o ne prisiminti bloga, o antra, dosniai dalintis su draugais namo parsivežtomis fotografijomis, linksmomis istorijomis ir įspūdžiais.
