Apie tai, kaip tinkamai planuoti asmeninius finansus, tarpušvenčiu norintiems pailsėti ir išvykti atostogų, bei finansiškai pasiruošti laikotarpiui, kuris laukia nurimus šventiniam šurmuliui ir grįžus į darbus, pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė Alfreda Šapkauskienė.
– Ko reiktų nepamiršti planuojant atostogas?, – paklausėme A.Šapkauskienės.
– Planuojant atostogas svarbiausia nepervertinti savo ar šeimos finansinių galimybių. Atostogų lūkesčiai turėtų atitikti finansines galimybes. Kita vertus, žmonės žymiai dažniau susiduria ne su atostogų biudžeto planavimo sunkumais, bet siekiu išgyventi bei atgauti finansinį stabilumą po atostogų.
– Nuo ko patartumėte pradėti norintiems pasirengti biudžetą atostogoms ir periodui po jų?
– Visų pirma, nuo aiškaus supratimo kada ir kiek pinigų gausite prieš atostogas ir po jų. Optimistai linkę padidėjusias pajamas prieš atostogas išleisti atostogų metu lengvabūdiškai užmiršdami, kad prieš atostogas jau buvo sumokėtas praėjusio mėnesio darbo užmokesčio likutis, einamojo mėnesio darbo užmokestis bei atostoginiai.
Jei pagal darbo sutarties sąlygas atlyginimą gaunate vieną kartą per mėnesį ir į darbą po atostogų grįšite tik kitą mėnesį, algos negausite visą darbo mėnesį iki kito mėnesio pradžios.
Susiskaičiavus kiek ir kada gausite pajamų, būtina įsivertinti visas šeimos kasmėnesines einamąsias išlaidas ir tik po to svarstyti, kiek laisvų lėšų, kurias sudaro pajamų ir išlaidų skirtumas, galite skirti atostogoms.
– Kokie yra esminiai dalykai, kuriuos būtina apgalvoti, sudarant atostogų biudžetą?
– Įvertinus visas kasmėnesines išlaidas, kurias neišvengiamai teks patirti iki pirmo darbo užmokesčio, išmokamo po atostogų, bei apsiskaičiavus realią pinigų sumą, kurią galite skirti atostogoms, pats laikas pradėti planuoti atostogų būdą ir kryptį, nuo ko tiesiogiai priklausys ir atostogų biudžetas.
Planuojant biudžetą, patartina įvertinti ne tik kelionės, apgyvendinimo, draudimo (jei nutarėte kur nors išvykti), maitinimo, pramogų ar kitas būtinąsias išlaidas, bet ir pasilikti saugų kreditą nenumatytoms išlaidoms: sveikatos sutrikimams ir pan.
Planuojant biudžetą, patartina įvertinti ne tik kelionės, apgyvendinimo, draudimo (jei nutarėte kur nors išvykti), maitinimo, pramogų ar kitas būtinąsias išlaidas, bet ir pasilikti saugų kreditą nenumatytoms išlaidoms: sveikatos sutrikimams ir pan.
– Kada tinkamiausias laikas pradėti finansiškai planuoti atostogas?
– Tikėtis prabangių svajonių atostogų vien tik iš paskutinio darbo užmokesčio ir atostoginių, vargu ar verta. Tik išankstinis planavimas ir kasmėnesinis taupymas gali padėti įgyvendinti brangiau kainuojančias svajones bei užtikrinti finansinį stabilumą grįžus iš atostogų.
Turbūt lengviausias būdas sutaupyti – kiekvieną mėnesį dalį laisvų lėšų pervesti į atskirą banko sąskaitą. Svarbu neužmiršti dalį lėšų pervesti ir nuo papildomai gautų pajamų, t.y., papildomo darbo, premijų ir pan.
– Koks geriausias būdas, padedantis sutaupyti atostogoms?
– Neabejotinai padėtų sutaupyti išankstinis atostogų planavimas. Pavyzdžiui, rinktis žiemos kelionę vasarą, ar atvirkščiai, visada bus pigiau nei paskutinę minutę. Daugeliu atveju pirkti internetu – pigiau nei vietoje.
Atostogų biudžeto sudarymas – labai individualus, priklausantis nuo daugelio skirtingų aplinkybių, tačiau patartina įvertinti visas su atostogomis susijusias išlaidas bei, vardan finansinio saugumo, turėti saugų rezervą nenumatytiems atvejams.
– Kaip geriausia kaupti lėšas atostogoms? Ar yra kokios nors taisyklės, kurios padėtų taupyti ir kuriomis reikėtų vadovautis?
– Lėšas atostogoms patartina kaupti nuolat, stengtis išsiugdyti taupymo įprotį, kurio vaikus mokyti taip pat reiktų jau nuo mažų dienų. Kiekvienos šeimos pajamos ir išlaidos yra skirtingos, tačiau patarčiau kaupti iki penkiasdešimties procentų kasmėnesinių laisvų lėšų atostogoms ir kitiems didesniems pirkiniams, tokiems kaip vaikų mokslai ir t.t., paskirstant jas dalimis.
Likusias 50 proc. laisvų lėšų kaupti saugumui, t.y. tam, kad bent šešis ar dvylika mėnesių pavyktų saugiai išgyventi netekus darbo, sutrikus sveikatai, tol, kol rasite kitus pajamų šaltinius.
– Sutaupyti atostogoms – daliai žmonių yra nemenkas iššūkis, todėl neretai surandama „išeitis“ – kreditai. Kaip manote, ar taip elgtis gera mintis? Kodėl?
– Jokiais būdais nepatarčiau imti kredito atostogoms ar kitoms einamosioms reikmėms. Leidžiant pinigus, kurie dar neuždirbti, didinamas nesaugumo jausmas.
Tokios atostogos, jei ir suteiktų malonumo, tai tik trumpam laikotarpiui, kol reiks pradėti vykdyti kreditinius įsipareigojimus. Be to, niekada negali būti tikras, ar pasikeitus aplinkybėms, vis dar pavyks šiuos įsipareigojimus padengti ateityje. Todėl, jokiu būdu nesiūlyčiau, atsisakyti savo svajonių atostogų, tačiau rinktis pigesnį, finansinę padėtį atitinkantį, variantą.
– Kaip išvengti per didelio išlaidavimo atostogų metu, kad grįžus netektų dar smarkiau taupyti?
– Nesu nei taupymo, nei mažų išlaidų rėmėja. Visada skatinu orientuotis į didesnį uždarbį, nei į išlaidų mažinimą, tačiau neturint saugių santaupų, gyvenant nuo algos iki algos, ieškoti didesnių pajamų alternatyvų, skaičiuoti išlaidas bei taupyti yra neišvengiama.
Be to, visada pravartu pasitikrinti, ar pirkiniai, kuriuos įsigyjame, atitinka realią jų kainą, ar sutinkame už juos permokėti, nebyliai tikėdamiesi padidinti statusą visuomenėje bei slėpdami savo nepilnavertiškumo kompleksą.
Paklauskite savęs, ar uždirbdami didesnes pajamas, vis dar turite laiko bendravimui su šeima, draugais ir artimaisiais, ar nepermokame už greitai ir kokybiškai suteiktas paslaugas bei neišleidžiame daugiau vien dėl laiko stokos?
Dėl šios priežasties netaupymas ir padidintas išlaidavimas daugeliu atveju ne tik, kad neteikia pasitenkinimo ilguoju laikotarpiu, bet ir atitolina galimybę sukaupti lėšas ne tik juodai dienai, bet ir investicijoms, iš kurių gaunamos nuolatinės pajamos galėtų užtikrinti finansinį saugumą.
