Moderni lėktuvų tualetų sistema buvo išrasta aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Iki jos keleiviai orlaivyje savo reikalus atlikdavo specialiame kibire, kuris tikrai nesulaikydavo ir kvapo, o prasidėjus didesnei turbulencijai – ir paties turinio.
Jameso Kemperio sukurta vakuuminė sistema pirmą kartą pasirodė „Boeing“ lėktuve 1982 m. Pagrindinės jos dalys – mėlynas skystis „Skykem“, nelimpantis paviršius ir siurbimo jėga.
Kai lėktuve paspaudžiamas nuleidimo mygtukas, apačioje klozeto atidaroma sklendė, kad jame suveiktų galingas siurblys. Siurbimo jėga iš klozeto visą turinį ištraukia, ir jis kartu su minėtu mėlynu skysčiu vamzdžiais nukeliauja į didelę cisterną.
Po skrydžio speciali mašina visą lėktuvo gale esančios cisternos turinį ištraukia, ją išvalo, ir viskas nukeliauja vėliau į kanalizaciją.
Net jeigu ir pilotas ar įgulos nariai norėtų tą cisterną ištuštinti skrydžio metu, to padaryti jiems nebūtų įmanoma – ją galima atidaryti tik iš išorės.
Tačiau kas kelerius metus pasitaiko istorijų, kaip žmonės skundžiasi, jog ant jų esą buvo išmestas tualeto turinys iš lėktuvo. Ar taip gali nutikti?
Retai – blogai veikiančiuose orlaiviuose. Jeigu minėtoje cisternoje arba į ją vedamame vamzdyje atsiranda įtrūkimas, susiformuoja vadinamasis „mėlynas ledas“ – su mėlynuoju skysčiu susimaišęs turinys, kuris aukštai danguje, patekęs į šaltą temperatūrą, sustingsta. Paprastai mėlynas ledas kaupiasi prie lėktuvo, bet retkarčiais gali atskilti prieš leidimąsi.