Praėjusį savaitgalį temperatūrai nukritus žemiau -20C, tokiais šalčio malonumais užsiėmė ne vienas. Tačiau ne visada pavyksta savo eksperimentus dar ir taip efektingai įamžinti. Turizmo srityje G.Streikauskaitė išdavė kelis patarimus, ką daryti, kad nufotografuotumėte ugninių ledo fejerverkų šou.
„Apie šį reiškinį žinojom seniai, o tokį sunkiai ištariamą jo pavadinimą sužinojom tik šiemet, – šyptelėjo ji.
– Mes mėgstam eksperimentuoti su panašiais dalykais, o dar labiau – fotografuoti. Kadangi šalčiausią metų rytą automobilis neužsikūrė, ir likome namie, tai sugalvojom šaltuką išnaudoti šiam eksperimentui.“
G.Streikauskaitė patikino, kad kiekvienam yra gan paprasta sukurti tokį efektą – tereikia arbatinuko su karštu vandeniu ir kuo didesnio puodelio rankose. Na, žinoma, ir stingdančio šalčio.
„Vandens tolygus išpylimas kažkaip gaunasi savaime. Sunkiau surasti vietą, kur atsistoti“, – pridūrė ji.
Kaišiadoriškė pasidalijo ir keliais patarimais, kaip įamžinti šią karšto sniego vaivorykštę:
„Fotografuoti geriausia priešais saulę, fonas turėtų būti tamsesnis (šešėlyje), o pilamas vanduo patekti į saulės apšviestą vietą.
Nors čia skonio reikalas – priklausomai nuo to, ką norite akcentuoti. Gražiai atrodo ir mėlyno dangaus fone.
Tačiau jei norite ugninių fejerverkų efekto, tuomet fotografui geriau atsistoti priešais saulę.“
Kodėl verdantis vanduo užšąla greičiau už vėsų?
Šis fenomenas vadinamas Mpembos efektu (angl. – „Mpemba effect“). Vardą reiškinys gavo per vieną Tanzacijos studentą Erastą Mpembą. Pastebėjęs, kad karšti mišiniai ledams sušąla greičiau už šaltus, jis penkerius metus bandė savarankiškai surasti atsakymą kodėl.
Galiausiai to paklausė ir universiteto profesoriaus, bet jis irgi negalėjo paaiškinti, kodėl karštas vanduo užšąla greičiau. Ieškodamas atsakymo jis parašė mokslinį straipsnį, kuriame fenomenas ir buvo pavadintas „Mpembos efektu“.
Portalas Technologijos.lt yra rašęs, kad spėliojama, jog Mpembos efekto fenomeną sudaro išsyk keletas fizikos dėsnių, tačiau kol kas tai nėra įrodyta. Hipotetinėse teorijose formuluojamos prielaidos, jog Mpembos efektą gali sukelti garavimas, konvekcija ir superšalimas (angl. – „undercooling“), tačiau į daug klausimų kol kas taip ir lieka neatsakyta.
Paaiškinimų gali būti įvairių. Bet vienas iš jų – kad karštas indas efektyviau keičiasi energija su šaldikliais. Todėl ir šilto indo turinys atvėsta greičiau, nei šalto.
