Milžiniško dydžio arbatos plantacijos
Gurmanai liaupsina Indijos Dardželingo miestelyje esančias plantacijas, lygiai taip pat nepamiršdami paminėti ir Šri Lankos grožio Nuvira Eliya. Visgi sudėjus jų abiejų arbatos laukus, vargiai surinktume 20 kvadratinių kilometrų plotą. Tuo tarpu Malaizijos plačiausiomis kalvomis laikomose Kamerono aukštumose, nuolatos žaliuojantys medžiai išsikeroję 712 km teritorijoje. Sudėtinga įsivaizduoti, kaip atrodo tokia galybė? Tai kone tas pats kas visa Marijampolės savivaldybė, jei tai būtų vienas didelis laukas. Darbininkų namukams ten vietos jau nebeužtektų, tad jie glaustųsi kažkur šalia, tarkim, Prienuose ar Vilkaviškyje.
Visas procesas lyg ant delno – nuo lauko iki arbatos puodelio
Tarp nuolatos plušančių darbininkų galite pamatyti pavienius turistų būrius. Jie ne tik mėgaujasi nuostabiomis kalvotomis vietomis, bet nori pamatyti visą arbatos gimimo procesą. O jis ganėtinai sudėtingas.
Pradžioje rankomis atrenkamos iki juodumo prisirpusias vyšnias primenančios arbatmedžių sėklos. Geriausios po vieną susodinamos į mažus indus ir laukiama, kol prasikals ūgliai. Labai panašu į procesą, kuomet balkone sodiname keletą pomidorų ūglių, tik kiekiai čia visai kiti. Kuomet būsimi medžiai pasistiebia, jie perkeliami į specialias vagas ir lepinami lyg vaikai. Čia nepamatysite nė menkiausios piktžolės, o užslinkus nepalankioms oro sąlygoms, augalai preciziškai apdangstomi. Praėjus dešimčiai mėnesių ateina laikas kelionei į laukus, visgi vos kelius siekiantys ūgliai nepaliekami likimo valiai, specialiai jiems įtaisomas stogas, o aplink iškasinėtais drenažais ima tekėti vanduo.
Kuomet ateina laikas skinti derlių, darbuotojai, nešini didžiuliais pintais krepšiai, užplūsta laukus. Reikia žinoti ne tik kurie lapai geriausi, bet ir kaip tinkamai juos nuraškyti. Kalbama, kad vienas skynėjas kasdien į supirkimo punktą atneša kone 30 kg gležnų viršutinių lapų. Na, o vėliau jie vežami į fabriką, džiovinami, smulkinami, pritaikomos įvairios technologijos ir galiausiai darbas baigtas. Tuomet jau galima pasimėgauti popietiniu puodeliu arbatos.
Braškių laukai, samanų miškai ir metrinės gėlės
1,5 km virš jūros lygio pakilusiose Kamerono aukštumose žavi ne tik arbatos augimo ir gamybos proceso stebėjimas bei ragavimas. Ramybės oazėje būtina aplankyti drugelių sodus. Tarp įvairiaspalvių augalų čia knibždėte knibžda kone visų įmanomų rūšių sparnuočiai. Jų nė nereikia vaikytis, užtenka ištiesti ranką ir jau turite nuotrauką su jus aplipusiais drugiais.
Šiaip Malaizija nėra ta šalis, kuri idealiai tiktų ūkininkavimui, tačiau aukštumose viskas tiesiog bujoja. Iš šių vietovių grįžę turistai rekomenduoja aplankyti „Kok Lim“ braškynus. Paklysti nepavyks, nes ant pagrindinio kelio jus pasitiksi ryškiaspalvė didžiulės uogos statula. Vos tik sustosite, šių skanėstų galėsite prikimšti į valias ir ne iš plastikinės dėžutės, o tiesiai nuo krūmų. Savininkai nori, kad žmonės patys pajustų vietos aurą, tad tai gali būti daug geriau nei vasarojimas pas močiutę kaime. Tiesa, čia taip pat rasite ir muziejų, kuriame vaizdžiai perpasakotas Malaizijos gyvenimas po Japonijos okupacijos.
Kas dar? Pakilkite į aukščiausią tašką Gunung Brinchang ir iš televizijos bokšto grožėkitės atsiveriančiais vaizdais. Pasiklyskite samanų miške, kurio nepalietė žmonių rankos, tad medžiai skaičiuoja šimtmečius, o kojos klimpsta į masyvius samanų takus. Nusigaukite iki Parit krioklio ir paieškokite aplink augančių Rafflesia gėlių. Susiskleidęs augalas primena kopūsto galvą ir sveria iki 6 kg. Kuomet žiedas išsiskleidžia jo skersmuo gali siekti net metrą.
Tik nepamirškite kiekvieną atokvėpio minutę mėgautis arbata, nes paragauti čia tikrai yra ką.
Egzotinių kelionių specialistai – kelioniuakademija.lt
