Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ analizės ir modeliavimo skyriaus vadovas Donatas Gudelis tvirtina, kad panašios sistemos jau seniai populiarios Vakarų Europoje. Dabar ir vilniečių palaidojimo vietas galima greitai rasti namuose, kas labai patogu prieš Vėlines planuojantiems kapinių lankymo maršrutus.
„Anksčiau rasti giminaičių ar žymių žmonių kapavietes Vilniuje būdavo gana sudėtinga. Pačiose kapinėse nėra jokių nuorodų. Tačiau pasinaudojus Vilniaus miesto kapinių registru, dominančias kapavietes rasti galima lengvai“, – sako D.Gudelis.
Kapinių turizmas klesti
Žymių žmonių kapaviečių lankymas senose Vilniaus kapinėse visuomet buvo populiarus. Tokių ekskursijų bilietai greitai išgraibstomi. Pasak kelionių agentūros ,,Kelionių laikas“ gidės Danutės Čornij, turistų grupes po įvairių šalių kapines lydinčios nuo 1982 m., „tamsusis turizmas“ turi savąją nišą.
,,Lietuvoje tokios ekskursijos pradėjo populiarėti 2004 m. Žmonės ėmė daugiau keliauti, domėtis savo ir kitų šalių istorija, ieškoti giminystės, genealogijos sąsajų. Su turistų grupėmis ne kartą teko lankyti senąsias kapines Varšuvoje, Vienoje, Paryžiuje. Ten žymių žmonių palaidojimo vietas rasti nėra sunku, dažnai tokių kapaviečių link nukreipia kapinėse įrengtos nuorodos“, – apie kultūrų skirtumus pasakoja didelę kelionių patirtį sukaupusi gidė.
Vilniuje su lietuvių ir užsieniečių turistų grupėmis D.Čornij dažniausiai lanko Rasų, Bernardinų, Antakalnio, Saulės kapines. Turistai nori pamatyti populiarių menininkų, politikų, visuomenės atstovų amžinojo poilsio vietas. Vis labiau domimasi ir kapinių istorija, puošyba, laidojimo papročiais bei tradicijomis.
Istorinės Vilniaus kapinės
Rasų kapinės Vilniuje reprezentuoja kelių šimtmečių Lietuvos istoriją. Čia galima aplankyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Jono Basanavičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Jono ir Petro Vileišių kapavietes.
Antakalnio kapinėse noriai lankomas Menininkų kalnelis, kuriame ilsisi žymūs Lietuvos rašytojai, aktoriai, dailininkai, muzikantai. Čia rasite Jurgos Ivanauskaitės, Ričardo Gavelio, Donato Banionio, Vytautas Kernagio, Virgilijaus Noreikos amžinojo poilsio vietas. Menininkų kalnelyje esančios kapavietės išsiskiria savo meniniais akcentais.
Kitose Antakalnio kalvose įsikūrusios Saulės kapinės patrauklios senomis koplyčiomis ir neogotikinės architektūros elementais. Jose rasite užrašų ne tik lietuvių, bet ir lotynų, lenkų, rusų, baltarusių kalbomis. Čia amžino poilsio atgulę turtingieji Oginskiai bei Zavadskiai.
Užupyje esančios Bernardinų kapinės – vienos iš seniausių Vilniuje. Lankytojams jos įdomios XIX a. menančiais klasicizmo epochos antkapiais, angelų skulptūromis, senomis kriptomis.
Anksčiau ir dabar
Rašytinė informacija apie palaidojimus Vilniaus miesto kapinėse anksčiau buvo kaupiama popieriniuose žurnaluose, kuriuos saugodavo kapines administruojančios įmonės.
Nuo 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija kartu su įmone „Vilniaus planas“ inventorizuoja ir skaitmenizuoja miesto kapines. Pasak D.Gudelio, kapinių skaitmeninimo darbai reikalauja nemažai laiko sąnaudų, tačiau tuo pačiu leidžia prisiliesti prie krašto kultūros istorijos.
Pirmiausia bepiločiais orlaiviais kapavietės yra identifikuojamos, matuojama jų teritorija. Vėliau fotografuojami antkapiai ir laidojimų žurnalai, o jų įrašai skaitmeninami ir suvedami į duomenų bazę. Galiausiai vykdomas informacijos susiejimo procesas.
Kapinių skaitmeninimo rezultatas – Vilniaus miesto kapinių registras. Jame šiuo metu galima tyrinėti 16 didžiausių bei svarbiausių miesto kapinių. Dar 15 kapinių planuojama baigti skaitmeninti šiemet. Tarp jų – sentikių, stačiatikių, karaimų, totorių kapinės.
Svarbu ne tik lietuviams
Vilniaus miesto kapinių registras tarnauja ir kaip buvusių Vilniaus gyventojų registras. Šiuo metu jame sužymėtos daugiau nei 211 tūkst. asmenų kapavietės. Seniausi įregistruoti palaidojimai siekia XVIII a. (dauguma – Senosiose Rasų kapinėse).
,,Kapinių registras svarbus fiksuojant ir išsaugant istorinę atmintį. Vilnius išsiskiria savo istorija: čia visuomet sugyveno daug skirtingų tautų, kurios išpažino skirtingą religiją. Tačiau per septynis pokario dešimtmečius gyventojų sudėtis yra smarkiai pasikeitusi. Kai kurių istorikų (pavyzdžiui, Liudo Truskos) vertinimu, po Antrojo pasaulinio karo Vilniuje liko mažiau nei 5 proc. ankstesnių miesto gyventojų. Antkapiai nyksta, jų užrašai blunka, todėl labai svarbu kapines inventorizuoti, kol dar galime įrašus identifikuoti, atlikti antkapių fotofiksaciją“, – sako D.Gudelis.
Vilniaus miesto kapinių registre ieškoti galima ne tik giminaičių kapų, bet ir žymių asmenybių palaidojimo vietų. Čia galima rasti ir Lietuvos kaimynams – lenkams, baltarusiams svarbių palaidojimų. Geras pavyzdys – 1831 m. ir 1863 m. sukilėlių kapai. Registre taip pat aptiksite visoms trims šalims svarbių visuomenės ir kultūros veikėjų kapus, tokius, kaip rašytojo Vladislovo Sirokomlės.
Viniaus miesto kapinių registras pasiekiamas ne tik per asmeninius kompiuterius, bet ir per mobiliuosius įrenginius, kuriais galima naudotis ir būnant kapinėse. Kiekvienas gyventojas sistemoje gali rasti dominantį palaidojimą, pridėti kapavietės bei paminklo nuotraukų, siųsti pastabas, kai neranda reikiamos kapavietės ar aptinka registro klaidų bei netikslumų.