Birštone veikiantis šeimos valdomas viešbutis „Sofijos rezidencija“ iš tiesų turėjo vadintis kitaip – šeimininkai norėjo pagerbti Vytautą Didįjį. Tačiau kurorte jau veikė šio kunigaikščio vardo SPA, todėl rezidencija buvo pavadinta vienturtės valdovo dukters – Sofijos Vytautaitės garbei.
Vytauto Didžiojo šeimai Birštono apylinkės buvo gerai pažįstamos. Čia stovėjo medinė jo rezidencijos pilis, valdovo medžioklei iš apylinkių buvo suvaromi stumbrai, kiti žvėrys. Šį dvarą mėgo ir Lietuvos didysis kunigaikštis bei Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis, apsistodavo jame su sūnumis.
Šalia dvaro vėliau išaugo Birštono miestelis, XV–XVI a. tapęs karališkuoju kurortu, kurį Žygimantas Augustas 1549 m. drauge su kitomis žemėmis užrašė mylimajai Barborai Radvilaitei.
Vienaip ar kitaip su Birštonu susijusių didikų istorijos sugulė į jų vardais pavadintus viešbučio kambarius. „Sofijos rezidencijoje“ – Barboros ir Žygimanto Augusto, Vladislovo Vazos II-ojo, kunigaikštienės Elenos, Stepono Paco, Kazimiero Jogailaičio, Vytauto Didžiojo, karalienės Mortos ir paties karaliaus Mindaugo kambariai.
„Juos įrenginėdami labiausiai rūpinomės, kad guolis būtų karališkas: užsakėme mažiausiai 2,60 m ilgio lovas, jas supa brokato baldakimai. Į viduramžius nukelia ir paveikslai. Interjerą kūrėme apsėsti bendros idėjos – norėjome sukurti tokią rezidenciją, kurią gaubtų ypatinga viduramžių atmosfera“, – pasakoja viešbučio šeimininkė Ramunė Šyvokienė.
Turint omeny, kokia trapi viduramžiais buvo gyvybė, ir kaip intrigomis ar pačiu brutaliausiu būdu buvo skinamasi kelią sosto link, viešbučio svečiams šeimininkai sugalvojo pramogą – vakarienės detektyvą. „Tokios „kriminalinės“ vakarienės populiarios visoje Europoje ir Amerikoje. Prie mūsų restorano detektyvo kūrybinio proceso daug prisidėjo režisierius Andrius Žiurauskas. Žaidimas vyksta jau ne vienerius metus, bet kaskart gali nuvesti visai kitu keliu, tik svarbiausia išsiaškinti, kas gi įvyko, užgęsus žvakėms. Klientams tokia pramoga labai patinka. Juo labiau, kad vakarienei galima pasipuošti viduramžių kostiumais, kuriuos sukūrė dizainerė Inga Kažemekienė, jų turime 40“, – pasakojo ponia Ramunė.
Tiems, kas atvyksta romantiškai praleisti laiką ir nenori narplioti kriminalų, siūloma romantiška viduramžių vakarienė, paruošta pagal autentiškus senuosius receptus. Patiekiama lauže kepta mėsa su brendyje keptais obuoliais, vyne čirškintomis morkomis, Dzūkijoje rinktomis spanguolėmis ir perlinėmis kruopomis (nes bulvių viduramžių Lietuvoje dar nebuvo). „Anuomet dominavo sotūs, riebūs, ryškaus skonio patiekalai. Laikomės šių tradicijų“, – sakė R. Šyvokienė.
Apsirengę dvariškių kostiumais svečiai gali pasivaikščioti po romantišką kiemelį ar įsitaisyti dviejų aukštų terasoje, už užuolaidų pasišnabždėti su antra puse ar suplanuoti mergvakario suokalbį.
„Šalia – 24 hektarų parkas, po jį malonu pasivaikščioti, įsiamžinti fotosesijoje. Būna ir sužadėtuvių, visko yra buvę. Esames organizavę ir romantiškas vakarienes ant Vytauto piliakalnio“, – pasakojo Birštono verslininkė. Ji nuolat stengiasi tobulinti savo sukurtą kampelį, kad ne tik lietuviai geriau pažintų didingą Birštono krašto istoriją, bet ir užsienio turistai, į regioną atvykę gydomųjų galių, išgirstų įdomių istorinių faktų.