Tokiu metu aplankyta Ispanija sulaužė kelis stereotipus (pavyzdžiui, apie ispanų nepunktualumą), apdovanojo 20 laipsnių slenkstį perkopusia šiluma ir noru pakeliauti po šią šalį daugiau.
Taigi, nusileidžiame Ispanijos karalystės sostinėje. Kodėl taip oficialiai? Nes po apsilankymo Madride – ištaigingame karališkame mieste – kitaip vadinti Ispanijos neapsiverčia liežuvis. Kadaise galingiausia imperija pasaulyje buvusi (gyvavo XV–XX a. ir buvo užėmusi daugiau nei 13 proc. pasaulio teritorijos), dar dabar Ispanija išlaikiusi savo didingumą.
Užtenka nueiti iki Karališkųjų rūmų Madride, kad galėtum tuo įsitikinti. Tai didžiausi rūmai Europoje, pastatyti XVIII a. vos per 17 metų, juose – 2800 kambarių. Karališkoji šeima rūmuose negyvena, jie naudojami valstybės reikmėms, o dalis yra atvira visuomenei. Paskutines dvi valandas prieš uždarymą įėjimas į rūmus nemokamas (kaip ir Prado muziejuje, kurį taip pat verta aplankyti). Tenka šiek tiek pastovėti eilėje, bet tai, ką išvysti viduje, atperka viską. Vienas kambarys nurungia kitą savo prabanga ir išmone. Viena labiausiai įsiminusių buvo porceliano menė, kurioje tiek lubos, tiek sienos buvo ištisai padengtos porcelianu ir jo lipdiniais.
Kitoje – Sosto menėje – stovi du paauksuoti sostai, o kitose galima pasigrožėti F.Goyos, Velázquezo paveikslais, vieninteliu pasaulyje pilnu Stradivarijaus smuikų kvintetu.
Priešais Karališkuosius rūmus stovi įspūdingo dydžio 1993 m. atidaryta Almudenos katedra – joje 2004 m. susituokė dabartinis Ispanijos karalius Felipe VI ir Letizia Ortiz. Įspūdingas ir kalvos šlaite esantis parkas Campo del Moro, kuriame vaikšto povai, linksta palmės ir atsiveria puikūs vaizdai į ant kalvos stūksančius rūmus su katedra.
Nors Madridas – didžiulis miestas su 3 mln. gyventojų (daugiau kaip 6 mln. kartu su priemiesčiais) ir turistų miniomis, tačiau pagrindines miesto įžymybes galima lengvai apžiūrėti pėsčiomis. Kad ir visai šalia Karališkųjų rūmų esančią Ispanijos aikštę.
Romanas „Don Kichotas“ – ne kartą pripažintas svarbiausiu literatūros kūriniu istorijoje, o pats Don Kichotas – tai Ispanijos nacionalinis didvyris ir pasididžiavimas. Ispanijos aikštėje iškilęs monumentas knygos autoriui M.Servantesui bei trims jo herojams: svajotojui Don Kichotui, jo ginklanešiui Sančai Pansai ir mylimajai Dulsinėjai.
Nepaisant šių objektų įspūdingumo, savo populiarumu Madride niekas neprilygsta dviem vietoms: Retiro parkui ir Puerta del Sol aikštei.
Pastaroji – ne tik populiari susitikimų vieta, bet ir fizinis visos šalies centras. Čia esantis simbolis žymi nulinį kilometrą, nuo kurio matuojamas visas Ispanijos kelių tinklas. Be to, čia galima pamatyti ir Madrido simboliu tapusio lokio, smaguriaujančio uoginėmis muntingijomis statulą. Ji reprezentuoja Madrido herbą, sukurtą dar XIII a. Šio simbolio ištakos tokios senos, kad ir kilmė iki galo nėra aiški.
Dieną sostinėje verta užbaigti apsilankymu Retiro parke. Čia rasite ir tvenkinį, kuriame galima pasiirstyti valtele, ir išpuoselėtus geometrinius sodus, įspūdingą stiklinę oranžeriją, ir beveik laukinius parko takelius. Tai vieta, kur plūsta tiek stilingieji madridiečiai, tiek turistai, tačiau didelėje teritorijoje minios išsisklaido ir net saulėtą savaitgalį galima pasimėgauti ramia popiete.
Iš sostinės – į Valensiją
Kelias dienas praleidus sostinėje verta pakeliauti ir po šalį. Ispanija gali didžiuotis didžiule kultūrine, gamtine ir geografine įvairove.
Šalis susideda iš 17-os autonominių regionų, o kai kurių gyventojai savęs net nelaiko ispanais (linkėjimai Katalonijai). Šį kartą mūsų maršrute – Valensija. Vos dvi valandos traukiniu ir pasitinka vasariška šiluma, apelsinmedžių žiedų ir jūros kvapas. Valensija garsėja keliais dalykais: architekto S.Calatravos šedevrais, apelsinais, paella ir futbolu. Vienas įspūdingiausių objektų Valensijoje – futuristinis S.Calatravos menų ir mokslų miesto kompleksas. Kosminius laivus, besimerkiančias akis primenančiuose pastatuose įsikūrusios koncertų salės, kino teatras, muziejai, didžiausias Europos akvariumas.
Net neužėjus į pastatų vidų, šis architektūrinis ansamblis tikrai paliks įspūdį. Nuo Menų ir mokslų miesto komplekso pėsčiomis galima pasiekti ir pajūrį. Įdomus prie uosto esantis Nazaret kvartalas – buvęs žvejų ir darbininkų rajonas XX a. uosto atskirtas nuo jūros ir dabar vadinamas „pamirštu rajonu“. Ant sienų, atskyrusių rajoną nuo jūros su uostu – Baudelaire'o eilės apie meilę jūrai. Šiek tiek toliau – vienas populiaresnių miesto paplūdimių – Malvarrosa.
Palei jį tęsiasi palmių alėja su restoranais ir kavinėmis, tačiau itin platus smėlėtas paplūdimys vakare ramus ir pustuštis. Po ilgų dienų tyrinėjant Ispanijos miestus, vakare laukia kulinariniai nuotykiai. Ispanai vakarienę valgo 21–22 valandą (pietauja 14–15 val.).
Kiekvienas regionas žymus savo patiekalais: iš Valensijos kilo paella – ryžių, jūrų gėrybių, vištienos ar triušienos derinys su įvairiomis daržovėmis. Ispanijoje garsus patiekalas yra jaučio uodega, įvairios jūros gėrybės. Vienas dažniausių visur siūlomų desertų/pusryčių – karštas šokoladas su churromis (lazdelių formos spurgos, kurios mirkomos į karštą šokoladą). Norintiems autentikos, reikėtų užsukti į tapų (įvairūs užkandžiai, pateikiami prie gėrimų) barą, kur visos maisto atliekos tiesiog metamos ant grindų.
Kuo nešvaresnės grindys, tuo baras populiaresnis tarp vietinių ir tuo geresnis! Ispanija taip pat garsėja itin vertinamu Iberijos juodųjų kiaulių kumpiu (2 būtinos sąlygos: kiaulės turi laisvai ganytis ir misti gilėmis). Madride galima pamatyti daugybę specializuotų, vien kumpiams skirtų parduotuvių. Taigi, norint pasisemti saulės, šilumos, kultūros ir gerų emocijų – pavasario kelionė į Ispaniją yra puiki mintis. Kovą pavyksta išvengti didžiulių turistų minių ir vasarą užplūstančių didžiulių karščių. Taigi – hasta la vista, Espana!
