Į 2014 m. žiemą atnaujintą slėptuvę patekome iš nuo karščio leipstančio miesto. Viduje mus pasitiko šaltis ir daugybė eksponatų.
„Beveik visi jie veikia“, – sako „Atominio bunkerio“ įkūrėjas Julius Urbaitis. Ir čia pat pademonstruoja, kad jo žodžiai gryna tiesa: rankomis įsuka keletą kolekcijoje turimų garsinių sirenų.
Tarp daugiau nei 1500 akį traukiančių daiktų – ir didžiausia Baltijos šalyse dujokaukių ir uždaro ciklo kvėpavimo aparatų kolekcija, kurioje galima rasti itin retų dujokaukių, „medžiojamų“ viso pasaulio kolekcininkų. Vienas jų – pasaulinio greitojo maisto restoranų „McDonald's“ bendraturtis. Kauniečio sukauptais „lobiais“ domisi ir privačias kolekcijas renkantys rusų turtuoliai.
Nors už kai kuriuos daiktus J.Urbaičiui siūlomi didžiuliai pinigai, jis nepasiduoda įkalbinėjimams.
„Apskritai man svarbiausia ne kiekis, o kokybė. Jau praėjo laikas, kai pirkau viską, ką rasdavau – tada norėjosi turėti nors po vieną eksponatą. Dabar ieškau retų, unikalių dalykų. Mano, kaip ir kitų kolekcininkų, didžiausia svajonė – turėti retų eksponatų po du. Tuomet vienas liktų muziejuje, o kitą galėčiau pelningai parduoti“, – sakė „Atominio bunkerio“ šeimininkas.
Jis neslepia, kad dabar rasti retų egzempliorių nelengva, kadangi dauguma „perliukų“ jau nugulę privačiose kolekcijose. Net jei kažkas parduodama, dažniausiai prašoma kosminė suma.
Nepaisant to, „Atominiame bunkeryje“ esanti dujokaukių kolekcija nuolat pasipildo naujais eksponatais. Šiuo metu bunkeryje yra apie 600 dujokaukių. Tarp jų yra skirtų ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, ir net žirgams.
Pasak bunkerio šeimininko, šie gyvūnai karuose buvo ypač svarbūs – būtent jie gabendavo sunkius nešulius: „Jei žūdavo žirgas, tai daryti tekdavo pačiam kariui. Tad apsaugoti žirgus labai stengtasi.“
Dujokaukės – tik maža dalis „Atominiame bunkeryje“ sukauptos kolekcijos. Ypatingą vietą čia užima KGB istoriją atskleidžiantys eksponatai. Apie juos J.Urbaitis gali pasakoti tiek, jog norisi atskiros temos (tai ir padarysime – pažadame).
O kol kas keliaujame toliau po slėptuvę ir sekdami paskui jos šeimininką patenkame į tikrą Siaubo kambarį – viešnagės jame neišvengia nė vienas bunkerio svečias.
Visi apsilanko Siaubo kambaryje, kur surinkta cheminio ir biologinio ginklo poveikį atspindinčių muliažų kolekcija.
Ant manekenų rankų, kojų ir kitų kūno dalių pademonstruotos tikroviškai atrodančios votys ir žaizdos. Nemeluosime – vaizdai tokie, kad silpnesniems pasidaro bloga.
„Negera pasidaro daugeliui, turėjome ir nualpusių vaikų. Matyt, veikia viskas – ir aplinka, ir patys vaizdai, ir pasakojimai“, – neslepia J.Urbaitis. Jis pridūrė, jog tai – geriausias priminimas visiems, pamiršusiems, kokie pavojingi gali būti masinio poveikio ginklai.
Jums smaugiamų ar ašaringų dujų?
Istorijos mėgėjai tikrai susidomės unikalia nuotrauka, kurioje įamžintas pirmosios Lietuvos kariuomenės cheminis būrys – ne tik dujokaukėmis, bet ir kibirais „apsiginklavę“ lietuviai.
Dar vienas retas eksponatas – maždaug 1937 m. prof. Jono Šimkaus sudaryta svarbiausių karo dujų lentelė. Joje to meto kalba aprašytas dujų poveikis, nurodyta, kurios dujos „ašaringos“, kurios – „smaugiamosios“ ir t.t.
„Kartais pašmaikštauju ir lankytojams sakau: jeigu turite piktą uošvienę ar kitą asmenį, galime pasirinkti vieną iš 25 priemonių, kaip rasti bendrą kalbą su juo ar ja. Pradžioje gal tik padėti ant stalo buteliuką, parodyti. O vėliau jau galvoti ir apie panaudojimą“, – juokavo J.Urbaitis.
Lankytojų netrūksta ir nesireklamuojant
Apie tai, kad Raudondvario plente veikia slėptuvė, kurioje vos per keletą minučių galima persikelti į „anuos laikus“, nežino net daugelis kauniečių. „Atominio bunkerio“ įkūrėjas sako specialiai šios vietos nereklamuojantis, tačiau lankytojų netrūksta ir dabar.
Tiesa, susidomėjusiems verta žinoti, kad slėptuvėje ekskursijos organizuojamos tik iš anksto susitarus. Kaip tai padaryti, informaciją rasite čia.
Išvysti kai kuriuos bunkeryje esančios kolekcijos eksponatus bus galima ir rugsėjį Nacionaliniame Kauno dramos teatre debiutuosiančiame spektaklyje „Miškinis“.
Spektaklį įkvėpė tikra latvio Janio Pinupo (1925–2007) gyvenimo istorija. Šis žmogus tapo Latvijos sensacija 1995-aisiais, kai po 50 metų slapstymosi nuo sovietų miške nusprendė sugrįžti į visuomenę.
„Norėčiau, kad publika po spektaklio užduotų sau klausimą: kas geriau, kovoti ar pasitraukti?“ – sakė į teatro sceną perkelti šią istoriją nutaręs režisierius Valteris Sīlis. Spektaklio premjera numatyta rugsėjo 18 d.
Spektaklio kūrėjams padėti sutikęs J.Urbaitis premjerai ketina paskolinti keletą autentiškų objektų, pavyzdžiui, šautuvų. Pagal „Atominiame bunkeryje“ esančias kareiviškas uniformas bus siuvami ir kai kurie spektaklio aktorių kostiumai, kuriami ginklų muliažai.
„Man, kauniečiui, didelė garbė prisidėti prie Kaune kuriamo istorinio spektaklio. Be to, taip įgyvendinu vieną pagrindinių „Atominio bunkerio“ tikslų – šviečiu visuomenę. Galbūt kai kas tik spektaklyje pirmą kartą pamatys, kaip atrodė ginklai, kiti partizanų daiktai?“ – sakė J.Urbaitis.
