Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Karščiausios ir šalčiausios pasaulio vietos

Ar žinojote, kad Lietuvoje yra buvę 37,5 °C karščio ir net 42,9 °C šalčio? Laimei, tai tik vienkartinės gamtos išdaigos. Bet pasaulyje yra vietų, kur toks šaltis ir karštis – kasdienybė.
Kalnuose
Kalnuose / Shutterstock nuotr.

► Šalčiausios vietos: čia nuolatos rūksta krosnys


Pirmiausia užsukime į Jakutską (Jakutiją). Šalčiausias pasaulyje miestas buvo įkurtas 1632 m. kaip kazokų fortas. Atradus aukso ir naudingų mineralų klodus, XIX a. pabaigoje fortas gavo miesto vardą. Jakutskas yra įsikūręs ant amžino įšalo, todėl pastatai pastatyti ant polių.

Mieste itin dideli metinės temperatūros skirtumai: nuo –40 °C žiemą iki +30 °C vasarą.  Atšiauriame pasaulio užkampyje gyvena apie 20 000 gyventojų, veikia gamyklos, muziejai, teatrai, universitetai, yra cirkas ir netgi zoologijos sodas (tačiau vargu ar ten pamatytume žirafą).

Scanpix nuotr. / Jakutskas (Jakutija)
Scanpix nuotr. / Jakutskas (Jakutija)

Neįprastai šaltas oras diktuoja savitas gyvenimo sąlygas: atvykę į parduotuves gyventojai neišjungia automobilių variklių, baimindamiesi, kad neužšaltų degalai, o sunkvežimių vairuotojai neišjungia variklių ištisomis savaitėmis! Beje, čia važinėjama tik Rusijoje pagamintais UAZ markės automobiliais. Na, o mieste kabantys plakatai perspėja miestelėnus ir svečius nenešioti akinių nuo saulės. Logiška, nes jie gali prišalti prie odos.

Jeigu šis kraštas neatrodo labai atšiaurus, pasidairykime už 900 km nuo Jakutsko nutolusį Verchojanską. Važiuojant mašina, tai užtrunka 20 valandų. Įveikiant šį atstumą, tik vienoje vietoje galima sustoti nakvynės. 1817 m. įkurtame mieste gyvena apie 1 400 žmonių. Žinant, kad čia žiemą (ji trunka nuo spalio iki balandžio) šąla iki –50 °C, nieko keista, kad nėra daug norinčiųjų sušalti į ragą. Beje, 1885 m. sausio 15 d. čia buvo užfiksuota –71 °C temperatūra. Vietos gyventojai daugiausia verčiasi medžiokle ir neįsivaizduoja kasdienybės be kailinių ir kailinės kepurės. Apie dirbtinį kailį negali būti nė kalbos – sveikata ir gyvybė brangiau už idėjas.

sunnyscope.com nuotr. / Verchojanskas
sunnyscope.com nuotr. / Verchojanskas

Miestas liūdnai garsėja tuo, kad nuo 1860 ik 1917 m. čia buvo apgyvendinami politiniai kaliniai, kurie tiesė Kolymos greitkelį. Sakoma, kad kiekvienas 2 000 km nuo Madagano iki Jakutsko besidriekiančio greitkelio metras yra pažymėtas žmogaus mirtimi. Vietiniai jį vadina Kaulų keliu.

Na, o artėjant prie poliarinio rato, pačius drąsiausius pasitinka Oimiakono gyvenvietė. Apie 500–800 šiauriečių jį vadina savo namais. Oimiakon jakutų kalba reiškia neužšąlantį vandenį. Karštų versmių šaltiniai – viena didžiausių vietinių vertybių. Anksčiau šioje vietoje piemenys sustodavo pagirdyti bandas, o 1920 m. buvo įkurta gyvenvietė. Dar ir dabar kas rytą žmonės atvažiuoja prie šaltinio šalčiui atsparios veislės arkliu traukiamomis rogėmis ir pasisemia šilto vandens arba atgena naminius gyvulius atsigerti.

Oimiakono gyvenvietė
Oimiakono gyvenvietė

Prie įvažiavimo į Oimiakoną atvykėlius pasitinka užrašas „Šalčio polius“. Ne veltui, nes 2006 m. užfiksuota –66,7 °C temperatūra, o šiemet, kaip pranešė Vokietijos laikraštis Die Welt, vieną vasario mėnesio dieną termometro stulpeliai rodė –71 °C!

Netgi įprastą žiemą, kai vidutinė oro temperatūra yra –50 °C, labai svarbu be perstojo kūrenti krosnis. Daugelis būstus šildo anglimis ir malkomis. Jeigu vietinė katilinė pritrūksta anglių, į pečius kraunamos malkos, nes nustojus degti, vamzdžiai užšaltų per penkias valandas.

Ilgą žiemą į šią gyvenvietę įmanoma patekti tik sausumos keliu, nes oro uostas paprasčiausiai neveikia. Vietos gyventojai susiduria su tokiomis kasdienėmis problemomis kaip parkerio rašalo sušalimas, akinių prišalimas prie veido ir nuolat išsikraunančios baterijos. Vaikai lauke būna ne ilgiau kaip 20 min., nes ilgiau yra pavojinga gyvybei, o mokyklos uždaromos tik esant 52 laipsniams šalčio.

Netgi palaidoti mirusįjį šiame krašte nėra taip paprasta. Laidotuvės gali trukti iki trijų dienų. Pirmiausia žemė turi būti atšildyta, kad būtų galima kasti, tad toje vietoje ilgą laiką deginamas laužas, kol centimetras po centimetro iškasama duobė. Ir vis dėlto atsiranda ekstremalų, kurie nori savo kailiu pajusti kaulus stingdantį šaltį. Norintieji gali užsisakyti ekskursiją iš Jakutsko arba pasikliauti savo jėgomis. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad Oimiakone nėra viešbučio, o vietiniai naudojasi lauko tualetais.


► Karščiausi taškai: nerūgsta netgi pienas


Mūsų senoliai sakydavo, kad „šiluma kaulų nelaužo“, tačiau jie turbūt nė sapnuoti nesapnavo, kad atokiuose žemės kampeliuose tvyro 50 laipsnių ir didesnis karštis. Mokslininkai nesutaria, kur yra karščiausia pasaulio vieta, nes vieneriais metais iki rekordinių aukštumų paspirgina vienur, o kitais – kitur. Vis dėlto smalsu pasidairyti po karščiausius pasaulio taškus.

Karščiausia vieta Žemėje dažniausiai tituluojama teritorija, plytinti į pietus nuo Libijos miesto El Azizijos. Kadaise ten buvo užfiksuota aukščiausia temperatūra Žemėje – 1922 m. rugsėjo 13 d., kai termometro stulpelis šovė į +57,8 °C aukštumas. Tiesa, mokslininkai suabejojo, nes ją užfiksavo tinkamų žinių neturintis asmuo: matavo pavėsyje, ne ant žemės paviršiaus. Galima manyti, kad tądien temperatūra siekė netgi 66 laipsnius karščio!

bidoia.net nuotr. / El Azizijos miestas
bidoia.net nuotr. / El Azizijos miestas

Nepaisant nežmoniško karščio, El Azizijos mieste gyvena 300 000 žmonių. Tiesa, čia kiek vėsiau, o nuo karščio galima nors šiek tiek atsigaivinti Viduržemio jūroje. Libijoje yra dar vienas beprotiškai karštas taškas – Ghadamės oazė. Teigiama, kad šioje vietoje karščio rekordas siekė +55 °C. Norėdami apsisaugoti nuo kaitros ir smėlio audrų, vietiniai savo namus renčia iš palmių medžių kamienų, kalkių ir dumblo.

Norint pamatyti kitą karščiausią pasaulio vietą, reikia persikelti į JAV, Kaliforniją. Tai garsusis Mirties slėnis. Jis yra 86 m žemiau jūros lygio. Manoma, kad ši įduba susidarė dideliam žemės luitui įsmukus žemyn, o šalia esanti žemė iškilo ir tapo kalnais. Čia 1913 m. buvo užfiksuota aukščiausia JAV temperatūra – net 56,7 °C karščio. Suprantama, šioje vietovėje niekas negyvena, nebent apsistoja atkaklūs gamtos paslaptis tyrinėjantys mokslininkai.

Fotolia nuotr. / Mirties slėnio nacionalinis parkas Šiaurės Amerikoje
Fotolia nuotr. / Mirties slėnio nacionalinis parkas Šiaurės Amerikoje

Keista vieta traukia smalsuolius dar ir tuo, kad ji garsėja judančiais akmenimis. Iki šiol neaišku, kaip kelis šimtus kilogramų sveriantys akmenys juda iš vietos, palikdami šliūžių žymes. Mokslininkai linkę manyti, kad kaltas didelis temperatūrų svyravimas – dieną čia nepaprastai karšta, o naktimis beveik šąla. Toks nepaprastas gamtos kampelis negalėjo nesudominti ir kino kūrėjų – šioje saunoje buvo filmuojamos „Žvaigždžių karai: Džedajaus sugrįžimas“ scenos.

Tačiau tikrą pragaro karštį galima patirti Luto dykumoje Irane. Palydovinių stebėjimų duomenys rodo, kad 2005 m. dykumoje karštis siekė 70,7 laipsnių. Čia nėra pavėsio ir net nerūgsta pienas. Mokslininkai tuo įsitikino palikę pravirą pasterizuoto pieno pakelį smėlyne. Jis nesurūgo, nes aukštoje temperatūroje žūva visos rūgimą sukeliančios bakterijos. Beje, turbūt ne veltui sakoma, kad dykumos smėlyje galima išsikepti kiaušinių. Lute tai pavyktų. Kaip jau supratote, šioje 20 000 m² dykynėje nesutiktume nė gyvos dvasios.

flickr.com nuotr. / Luto dykuma
flickr.com nuotr. / Luto dykuma

Jeigu minėtose vietovėse nėra gyvenama, Danokil (Dallol) dykumoje Etiopijoje, kurioje vidutinė metinė temperatūra yra +35 °C, vienas kitas vietinis žmogelis atsirastų. Gyventi dykumos prieigose nevilioja ne tik karštis, bet ir žemės drebėjimo grėsmė, nes čia stūkso veikiantis Dallol ugnikalnis. Beje, saulėkaitoje gali deginti ir 63 laipsnių karštis.

Šioje dykvietėje kai kurios vietos yra 100 m žemiau jūros lygio. Dėl specifinio klimato jos nėra užlietos vandeniu. Dėl to čia plyti geltonos sieros laukai, tarp putojančio baltų druskos klodų trykšta dujos. Vietiniai sėda ant kupranugarių ir keliauja į šią dykynę rinkti druskos. Na, o turistai čia atvyksta pasižiūrėti neįprasto kraštovaizdžio – jis toks unikalus, kad galima pamanyti patekus į kitą planetą. Sveiki atvykę į pragarą Žemėje!

Scanpix nuotr. / Dallol dykuma
Scanpix nuotr. / Danokil dykuma

► Kitos šalčiausios ir karščiausios vietos


  • Northice ir Eismitte, Grenlandija. Eismitte, išvertus iš vokiečių kalbos, reiškia „ledo centrą“. Vidutinė temperatūra šiame regione – 50 laipsnių šalčio. Čia saulė nesileidžia nuo gegužės 13 iki liepos 30 dienos ir nepateka nuo lapkričio 23 iki sausio 20 dienos.
  • Snag, Kanada. Šiame mažame kaimelyje Jukono teritorijoje, besiribojančioje su Aliaska, yra užfiksuota žemiausia temperatūra Šiaurės Amerikoje. 1947 m. vasario 3-iąją termometrai šioje vietovėje netoli oro uosto rodė 63 laipsnius šalčio. Temperatūra buvo tokia žema, kad sinoptikai turėjo nubraižyti papildomų žymių, jog užfiksuotų ją, nes tokios temperatūros termometro skalėje tiesiog nebuvo.
  • International Falls, JAV. Šalčiausia apgyvendinta vieta JAV. Žiemą vidutinė temperatūra siekia 32 laipsnius šalčio. Daugiau nei 6 000 gyventojų turintis miestelis ribojasi su Kanada ir sulaukia daug žiemos sporto mėgėjų. Šią vietovę taip pat išnaudoja automobilių gamintojai: čia ideali vieta išmėginti technines automobilių galimybes žiemos sąlygomis.
  • Kebili, Tunisas. Tai nedidelis dykumų miestas Tunise, Afrikoje, kuriame žmonės įsikūrė prieš 200 000 metų. Čia saulė yra kaitinusi iki 55 laipsnių karščio. Turistus šis miestas vilioja ekskursijomis į dykumą kupranugariais.
  • Timbuktu, Malis. Tai viena žinomiausių Afrikos vietų. Kadaise Timbuktu buvo svarbus prekybos miestas ir svarbus islamo centras. Timbuktu garsina tradiciniai XIII–XV a. moliniai pastatai, mečetės ir seniausių manuskriptų kolekcija. Kaštą dieną termometro stulpelis gali pakilti iki 54 laipsnių karščio.
  • Turpanas, Kinija. Tai nedidelis kaimelis Turpano žemumoje. Jame termometrai dažnai rodo net 66 laipsnius karščio. Kinija – didžiulė šalis, todėl skirtinguose regionuose klimatas skiriasi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?