Socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje išplitęs vaizdo įrašas darytas „American Airlines“ lėktuve. Jame – savo kėdės atlošą atsilenkusi moteris ir už jos sėdintis vyras, kuris pakartotinai ir gana stipriai tranko į jos sėdynę.
Kas teisus?
Reakcija į šį įrašą – dvejopa. Vieni kritikuoja moterį už atlošo atlenkimą, nes juk keleivis už jos sėdi paskutinėje eilėje, jis pats neturi galimybės atsilošti, tad vietos jam gerokai sumažėja. Kita vertus, be perstojo daužyti į kėdę yra chamiška.
Moteris vėliau JAV kanalui „Fox“ aiškino, kad ji atlošą nulenkė vos pakilus lėktuvui. Vyras jos vėliau esą paprašė kėdę pastatyti į pirminę poziciją bent kol jis valgys, tą moteris ir padarė. „Po maždaug 10 minučių, kai jis baigė valgyti, aš vėl atlenkiau kėdę, o tuomet jis pradėjo išties stipriai trankyti į mano kėdės nugarą“, – kalbėjo Wendi Williams.
Ji pasakojo, kad kreipėsi ir į skrydžio įgulą, tačiau ši nepadėjo išspręsti situacijos, o netgi priešingai – liepė ištrinti vaizdo įrašą ir pagrasino nutupdyti orlaivį ir ją iš jo išlaipinti. Skrydžio palydovė esą vyriškiui netgi pasiūlė nemokamą kokteilį. W.Williams aiškino dabar svarstanti kreiptis į policiją dėl užpuolimo, taip pat siekti skrydžio palydovės atleidimo.
Į diskusiją įsitraukė net konkurentų oro linijų „Delta“ vadovas Edas Bastianas. CNBC eteryje jis dėstė savo nuomonę: „Jeigu ketini atlošti kėdę į kažką, tuomet teisinga būtų visų pirma jo atsiklausti, ar viskas gerai, o tuomet tai padaryti“. Jis prisipažino pats niekada neatlenkiantis atlošo – nemano, kad turėtų taip elgtis kaip oro linijų vadovas.
Avialinijų vadovas tikriausiai išties neturėtų įsivelti į nemalonią situaciją su keleiviu, tačiau kaip elgtis eiliniams keleiviams? Kuris keleivis turi daugiau teisių į patogesnę kelionę? Kelionių industrijos analitikas Henry Harteveldtas „The New York Times“ sakė, kad egzistuoja nerašyta taisyklė tokiais atvejais – neatlošk kėdės, nebent tau išties tai būtina. O jeigu ir atloši, tuomet turėtum tą padaryti tik nedaug – tik tiek, kad jaustumės kiek patogiau savo vietoje, bet kartu ir kaip įmanoma mažiau sutrukdytum už tavęs sėdinčiam žmogui.
Kita vertus, net jei ir keleivis kėdę visiškai atlošia, ar tai pateisina trankymą? „Žmogus priešais tave turi teisę atsilošti, taip jau yra, – sakė H.Harteveldtas. – Tai galbūt neteisinga, bet pats gyvenimas yra neteisingas.“
Europoje, kur daug skrydžių trunka vos porą valandų, atlošų atlenkimas nėra tokia didelė problema. Juo labiau, kad populiariųjų žemų sąnaudų oro linijų, tokių kaip „Ryanair“ ar „Wizz Air“ orlaiviuose, net nėra tokios galimybės. Tuo metu JAV ši diskusija aktyvi jau ne vieną dešimtmetį. Yra net specialūs prietaisėliai („Knee defenders“ – „Kelio gynėjai“), kurie neleidžia prieš jus sėdinčiam keleiviui atlošti sėdynės. Tačiau gal kėdės žmogus ir neatsilenks, bet konfliktas visgi kils.
Išeitis? Galima į bilietus investuoti daugiau ir rinktis jeigu ne aukštesnę klasę, tai bent vietą eilėje su daugiau erdvės kojoms. Paprastai oro linijos už papildomą mokestį leidžia pasirinkti konkrečią vietą prie avarinio išėjimo arba pirmoje eilėje. Toks tarsi mokestis už buvimą aukštu.
Problema – keleivių ar oro linijų požiūris?
Nors nuomonės, kas blogiau pasielgė minėtoje situacijoje, išsiskiria, diskusijose atsirado bendras vardiklis – vietos keleiviams lėktuvuose mažėjimas. „Time“ 2019 m. rašė, kad šio tūkstantmečio pradžioje ekonominės klasės vietose keleiviui vidutiniškai būdavo skiriama 86 cm vietos kojoms. Dabar 76–78 cm yra tapę nauja norma, o trumpesnius nuotolius skrendančiuose orlaiviuose keleivių kojoms gali tekti vos 71 cm. Sumažėjo net ir pačios kėdės. Anksčiau vidutinis jų plotis buvo 47 cm, dabar – 43.
Į būtent vietą kojoms, o ne keleivių kultūros lygį dėmesį atkreipė ir Udrius Armalis, kelionių agentūros „Superkeliones.lt“ vadovas. Jo paties ūgis – 2 m ir 2 cm.
„Viskas priklauso nuo aviakompanijos, – 15min sakė jis. – Juokingiausia, kad tos keikiamos pigių skrydžių kompanijos – „Ryanair“, „Wizz Air“ – net turi daugiau vietos kojoms nei mūsų užsakomųjų skrydžių oro linijos.“ Dažnai keliaujantis vyras net fiksuoja, kiek erdvės gauna skirtingų oro linijų lėktuvuose.
Be to, patogumas keleiviui gali priklausyti ne tik nuo kėdžių išplanavimo, bet ir nuo paprasčiausio įgulos geranoriškumo. U.Armalis sakė pats niekada nemokantis papildomai, kad gautų daugiau vietos, tačiau pasitaikę malonių siurprizų.
„Ne kartą skrendant su „Ryanair“ pasitaikė situacija, kad nemokamai persodina į geresnę vietą, jeigu ji tuščia, – prisiminė kelionių agentūros vadovas. – Tuo tarpu, pavyzdžiui, kartą skridau su „Small Planet Airlines“, iš viso skrydyje buvo apie 10 keleivių, ir persėsti į kitą vietą vis tiek neleido. Sako – reikia susimokėti papildomai. Viskas priklauso nuo aviakompanijos požiūrio.“
Kėdžių ir vietos kojoms mažėjimas nėra lėktuvų gamintojų užgaida. Kur ir kokios sėdynės bus įtaisytos, sprendžia jau pačios oro linijos. Ir šie sprendimai ne visada daromi galvojant vieniems apie kitus.
Tokie gamintojai kaip „Boeing“ ar „Airbus“ savo rekomendacijas dėl kėdžių išdėstymo pateikia oro linijoms. Tačiau jos neretai ignoruoja šias rekomendacijas ir sukuria savo sėdynių išdėstymo schemą, paprastai besistengdamos sukišti kiek įmanoma daugiau kėdžių eilių. Dažnai erdvė keleivių kojoms yra aukojama dėl didesnio keleivių skaičiaus (ir taip – didesnių pajamų oro linijoms). Beje, būtent dėl to ir langai lėktuvuose ne visada lygiuoja su sėdynėmis.
Nepanašu, kad vietos keleiviams artimiausiu metu bus daugiau. Italijos kėdžių gamintojas „Aviointeriors“ 2018 m. pristatė naują lėktuvo kėdžių dizainą, kur žmonės skristų beveik stovėdami – būtų palikta tik nedidelė vieta atsiremti. Jie tikino, kad taip avialinijos viename skrydyje galėtų turėti 20 proc. daugiau keleivių. Keleivių džiaugsmui, kol kas šių kėdžių neatsirado skrydžiuose.
Daugiau keleivių, mažiau vietos kojoms, arčiau sėdintys kiti žmonės – kažin, ar reikia stebėtis, kad orlaiviuose keleivių emocijos vis dažniau prasiveržia ne pačiais gražiausiais būdais. Sumažėjusi asmeninė erdvė, pastaraisiais dešimtmečiais išaugęs visuomenės nervingumo ir nerimo lygis, didėjantis klaustrofobijos jausmas salone veda prie to, kad pakantumas ir kantrybė aplinkiniams dažnai senka greičiau nei nuskrendi iš taško A į B.
