Ispanijos pietuose esantis Andalūzijos regionas – ypatingas. Apie jo lankytinas vietas, kultūrą, tradicijas, papročius ir gastronomiją Virgenextra.lt pasakoja ten gyvenantys Laima Druknerytė ir Mindaugas Stongvilas. Įkvėpimų kelionėms ne tik iš Andalūzijos taip pat ieškokite šio puslapio Facebook ir Instagram paskyrose.
„Invazinė rūšis intensyviai veikia vietines rūšis ir suardo ekosistemos funkcionavimą“, – tokį nuosprendį 2004 metais Andalūzijoje gavo daugiau nei 60 augalų, nors daugeliui jie atrodo labai įprasti ir tapę natūralia kraštovaizdžio dalimi. Kiekvienais metais šį sąrašą papildo vis nauji pavadinimai.
Invazinių rūšių problema slypi ne tik tame, kad jie „svetimi“, bet ir jų greitame paplitime, nes naujose žemėse jiems suteikiamos daug palankesnės sąlygos vystytis nei įprastoje paplitimo zonoje, pavyzdžiui, palankesnis klimatas arba plėšrūnų ar kenkėjų nebuvimas.
Kitas pavojus – parazitų ar kenkėjų, kurie gali turėti įtakos žmonėms, gyvūnams ar augalams, pernešimas. Toks pavyzdys – raupų invazija Amerikoje arba 1993 m. Andalūzijos tropinėje pakrantėje pasirodžiusios kokoso palmių kenkėjų lervos rhynchophorus ferrugineus iš Pietryčių Azijos ir Okeanijos.
Mimoza arba prancūziška akacija (Acacia dealbata)
Atkeliavo iš Australijos pietų ir Tasmanijos salos. Žinoma dėl geltono žydėjimo žiemą. Pirmoji išauga nualintoje žemėje, pakelėse, kalnų šlaituose ir sodų zonose. Nors pradžioje sodinta dekoratyviniais tikslais miesto parkuose, tačiau vėliau išplito ir laukinėse zonose. Tai sunkiai išnaikinama ir lengvai atsinaujinanti rūšis, kurią sodinti draudžiama.
Amerikietiškoji agava
Atkeliavo iš Centrinės Amerikos. Meksikoje iš jos gaminama tekila. XVI amžiuje, po Amerikos atradimo, atvežta į Europą ir dabar natūralizuota visoje Viduržemio jūros pakrantėje. Augalui nėra žinomo veiksmingo herbicido, todėl šalinama tik mechaninėmis priemonėmis – iškertant ar išraunant.
Dangaus medis (Ailanthus altisima)
Atkeliavo iš Kinijos ir Taivano. XIX amžiuje atvežtas į Europą ir pamėgtas dėl spartaus augimo ir atsparumo taršai. Anksčiau jais būdavo atsodinami nunykę miškai, tačiau dėl prastos medienos kokybės šio medžio buvo atsisakyta. Auga pakelių grioviuose, upių krantuose ir apleistuose soduose. Labai sunkiai pašalinamas dėl puikaus ataugimo iš šaknų.
Eukaliptas
Visos Andalūzijoje augančios šių medžių rūšys atkeliavo iš Australijos pietų, o dabar Ispanijoje auga beveik 3 proc. visų pasaulio eukaliptų.
Daugiametė nendrė (Arundo donax)
Kartais vadinama Kastilijos nendre. Į Europą atvežta XVI a. ir ilgainiui išstūmė vietinę florą, nuskurdino gyvūnų įvairovę. Didina gaisrų riziką ir sukelia problemų upių potvynių metu.
Kaktusas (Opuntia ficus-indica ir Opuntia dillenii)
Plačiai paplitęs kaktusas, kurio vaisiai valgomi – figavaisė opuncija atkeliavo iš Centrinės ir Pietų Amerikos, o Meksika laikoma jos gimtine. Iš pradžių opuncija buvo įvežta į Ispaniją raudono dažų pigmento gamybai, vėliau vaisiai imti naudoti žmonių ir ožkų maistui kaip papildomas vandens ir cukraus šaltinis.
Kaktusų brūzgynai puikiai tiko tvoroms ir gyvatvorėms formuoti. Galiausiai imtas sodinti kaip dekoratyvinis augalas, stabilizuojantis šlaitus. Ekologiniu požiūriu jis formuoja tankius, neišvaizdžius, sunkiai išnaikinamus krūmynus, kurie laimi kovą su vietos augalais dėl vandens išteklių.
Datulinis finikas (Phoenix dactylifera)
Atvežtas iš Šiaurės Afrikos ir Arabijos. Jis ne tik stulbinamai lengvai hibridizuojasi su kitomis datulinėmis palmėmis, bet ir kelia grėsmę kitų palmių genetiniam paveldui, didina invazinių kenkėjų tikimybę.
Katės nagai (Carpobrotus edulis)
Egzotiškas iš Pietų Afrikos kilęs augalas, atkeliavęs į Ispaniją XIX a., Paplitęs pakrančių aplinkoje, kur jis sudaro ištisą paklotę, neleidžiančią augti kitiems augalams.
