„Katastrofų turizmo“ lankytinas vietas būtų galima suskirstyti į kelias grupes. Tai vietos, nukentėjusios nuo stichinių nelaimių – žemės drebėjimų, potvynių, vulkanų išsiveržimų, uraganų, klimato atšilimo ir pan. Žmonių sukeltos katastrofos – sprogimai, karo zonos, teroro išpuolių vietos, prie tokių objektų priskiriamos ir koncentracijos stovyklos, nuskendę laivai ir pan. Bei naujausios kryptys, atsirandančios „katastrofų turizmo“ žemėlapyje, – ekonominės krizės paveiktos vietos.
Prieš tai (pirmoje ir antroje dalyje) jau aprašėme stichinių nelaimių nusiaubtas ir katastrofų turistų mėgstamas vietas. Šįkart – sąrašas žmonių sukeltų tragedijų vietų.
Černobylis, Ukraina
 |
| „Scanpix“ nuotr./Apleista mokykla radiacijos zonoje |
1986 m. balandžio 26 dieną sprogo Černobylio atominės elektrinės, esančios 3 km nuo Pripetės miesto, reaktorius. Ore pasklidus radioaktyvioms medžiagoms, buvo evakuota maždaug 135 tūkstančiai žmonių. 237 žmonės stipriai nukentėjo arba dėl radiacijos sukeltų ligų per tris mėnesius nuo nelaimės mirė. Kažkada mieste gyveno apie 50 tūkstančių žmonių. Šiandien Pripetė – miestas vaiduoklis.
Černobylio atominės elektrinės reaktoriaus sprogimas – baisiausia istorijoje branduolinė katastrofa. Kai kurios teritorijos aplink miestą yra griežtai saugomos. Nuolat gyventi šioje vietovėje žmonėms būtų pavojinga. Tačiau keliauninkai gali trumpam patekti labai arti sprogimo vietos ir pavaikščioti apylinkėse. Vienas įdomiausių objektų – apleistas atrakcionų parkas.
Laivo „Costa Concordia“ nuolaužos, Italija
Žmonės rikiuojasi į ilgiausias eiles Santo Stefano pakrantėje, Italijoje, kad įsigytų laivelių bilietus į Giglio salą. Nors pati sala yra įspūdingo grožio, tačiau ne ji traukia lankytojus. Turistus regione labiausiai domina kruizinio laivo „Costa Concordia", nuskendusio šių metų sausio 13-tą dieną ir nusinešusio 32 žmonių gyvybes, liekanos.
Giglio salos mero Sergio Ortelli teigimu, dėl katastrofų turistų susidomėjimo laivu, keliauninkų, vykstančių į salą, skaičius žymiai išaugo. Galimybė priartėti prie katastrofos vietos ir ją apžiūrėti kainuoja 10 eurų (35 litai). Tačiau Alessandro Centurioni, Giglio salos gamtosaugininkas, sako, kad kiekvieną kartą nukreipęs žvilgsnį į laivą, sunkiai tvardo emocijas. „Costa Concordia" jau tapo mūsų kraštovaizdžio dalimi, tačiau stipriai jį gadina. Kiekvienąkart pamatęs laivą vėl ir vėl išgyvenu begalinį katastrofos liūdesį ir skausmą“, – teigia jis.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./„Costa Concordia“ kruizinis laivas |
Detroitas, JAV
Romantizuotos fotografų Yveso Marchand'o ir Romaino Meffre darytos Detroito griuvėsių fotografijos internete pasklido žaibišku greičiu. Netrukus nuotraukos įgavo „griuvėsių pornografijos“ pavadinimą ir sukėlė daug diskusijų. Nauja turizmo banga užliejo miestą. Kažkada šis miestas buvo vienas pagrindinių JAV ir traukė žmones dėl verdančio gyvenimo bei įspūdingos architektūos, o dabar keliautojus ėmė dominti tik dėl griuvėsių. Fotografijose užfiksuota, kaip iš buvusios didybės miestas nusirito iki post-industrinio sunykimo – yrančiose gatvėse griūva viešbučiai, baseinai, koncertų salės. Miesto didybė ir prabanga lieka tik istorijose.
Aralas, Kazachija ir Uzbekija
Aralo ežeras, dar vadinamas Aralo jūra, prieš 40 metų buvo vienas iš didžiausių ežerų pasaulyje. Tačiau jis ėmė džiūti dėl neatsakingai įgyvendinto apylinkių irigacijos plano. Upės, maitinusios Aralą, buvo nukreiptos į laukus, ir ežeras, gaudamas vis mažiau ir mažiau vandens, išdžiūvo. Ši katastrofa vadinama viena iš baisiausių aplinkosauginių nelaimių.
Žvejybiniai laivai, kažkada plaukę į Aralo tolybes, dabar guli ant išdžiūvusio jūros dugno, tapusio dykuma. Kai kurie iš Aralo pakrantėse esančų miestelių ir kaimų gyventojų dėl maisto ar darbo stygiaus buvo priversti palikti namus ir ieškoti kitos gyvenamosios vietos bei pragyvenimo šaltinių.
Trijų tarpeklių užtvanka, Kinija
Kinijoje statyta didžiausia pasaulio elektros užtvanka, nuo pat pradžių buvo vertinama labai prieštaringai. Iš užtvankos ši milžiniška šalis gauna „švarios" elektros. Tačiau kylantis vandens lygis jau transformavo upių slėnius, užliejo kaimus ir senovinius miestelius. Daugiau nei 1 milijonas žmonių jau buvo priversti palikti savo namus. Tas pats gresia dar keliems milijonams gyventojų. Turistai, keliaujantys Kinijoje, renkasi kruizus Jangdzės upe ir iš laivo stebi besikeičiančias gyvenimo sąlygas Trijų tarpeklių užtvankos apylinkėse.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Trijų tarpeklių užtvanka Kinijoje |
Titaniko muziejus, Airija
„Belfasto Titanikas“ – muziejus, reklamuojamas kaip įdomiausias Titaniko istorijos „išgyvenimas“ pasaulyje. Bilietus į šią parodą siūloma įsigyti kuo anksčiau, nes, dėl didelio lankytojų susidomėjimo, į muziejų patekti nėra lengva. Beje, prieš tai čia buvusi „Titanikas: Artefakto paroda“ buvo perkelta į Henry Fordo muziejų Mičigane.
Praėjus 100 metų nuo didžiausio tų laikų laivo katastrofos, pati istorija jau šiek tiek „apdulkėjusi“, nebe tokia aktuali ir skaudi kaip, pavyzdžiui, „Costa Concordia", tačiau ypač išpopuliarėjusi po filmo „Titanikas“ ir vis dar dominanti begales žmonių visame pasaulyje.
 |
| Wikimedia.org nuotr./Titaniko muziejus Belfaste |
|
|
Fukušima, Japonija
Pernai įvykusi tragedija Fukušimos atominėje elektrinėje, kurią sukėlė Tohoku žemės drebėjimas bei tsunamis, yra vadinama didžiausia branduoline katastrofa nuo Černobylio laikų. 30 km teritorija aplink nelaimės vietą yra paskelbta kaip nesaugi gyvenimui. Prieš katastrofą ten gyvenę žmonės įspėti, kad į savo namus jie greitu metu grįžti negalės. Tačiau katastrofų turistai, keliaujantys Japonijoje, vyksta bent trumpam pasižvalgyti po nelaimės nusiaubtą teritoriją.
 |
| AFP/Scanpix nuotr./Net ir praėjus daugiau kaip metams nuo nelaimės, žuvyje aptinkama raadiacinių dalelių. |
