„Jeigu turistas užsuko į Kauną, kodėl nepadarius taip, kad jis čia praleistų ne tris valandas, bet dvi paras“ – į klausimą, kam Kaunui reikia tokio parko, atsako VšĮ Kauno tvirtovės projektai direktorius dr. prof. Valdas Rakutis. Kelionių entuziastas ir karo istorijos specialistas įsitikinęs, jog pradėję nuo mažų dalykų, po 20 metų kauniečiai turės analogų neturintį parką. Į jį trauks karo istorija besidomintys turistai iš viso pasaulio.
Sėkmės raktas – kompleksiškumas
Kauno miestą juosia 1882-1915 metais statytas gynybinių įtvirtinimų žiedas, kurį sudaro virš 200 skirtingų objektų. Didžioji dalis jų priklauso Kauno miesto savivaldybei, kiti Turto bankui, Krašto apsaugos ministerijai ir privatiems savininkams. Lankytojams atviri vos keletas iš unikalių Kauno fortų. Miestas ne kartą bandė ieškoti sprendimo, ką daryti su šiais apleistais objektais. Tačiau iki šiol atkurti juos norėta po vieną.
Pasak VšĮ Kauno tvirtovės projektai direktoriaus prof. Valdo Rakučio, pamačius didžiulį 200 pastatų Kauno tvirtovės kompleksą visiems kyla klausimas – ką su juo daryti. Akivaizdu, jog ilgai svarstyti ir laukti negalima – didžioji dalis objektų kenčia nuo drėgmės, ten apsigyvenusių šikšnosparnių ir neprižiūrimi nyksta. Palikti likimo valiai ateityje gali būti negrįžtamai sunaikinti.
„Mes, specialistai, seniai suvokėme, kad pagrindinis Kauno tvirtovės pliusas – jos kompleksiškumas. Fortai įdomūs tuomet, kai bus panaudoti kaip visuma. Taip atsirado idėja, kad reikėtų sukurti regioninį ar nacionalinį kultūrinį parką ir tinkamai išnaudoti visą Kaune ir Kauno regione esančių gynybinių įtvirtinimų potencialą“, – pasakojo dr. prof. V.Rakutis.
Būsimo parko viziją pristatęs specialistas pabrėžė, kad idėja yra originali. Nors gynybinių įtvirtinimų – tvirtovių, fortų – turi daug Europos valstybių, tačiau dažniausiai jie pozicionuojami kaip atskiri turistiniai objektai, o ne tvirtovės kompleksas.
„Žinoma, dėl to kompleksiškumo gali kilti problemų – sunku juridiškai įteisinti tokį dalyką, kaip tvirtovės parką, kurio atskiros dalys pasklidusios po visą miestą. Tačiau būtent tai ir gali padaryti parką patraukliu. Tik dėl to turistai Kaune galės praleisti ne kelias valandas, bet dvi dienas: vieną dieną automobiliu ar dviračiu apvažiuoti mieste esančius fortus, pernakvoti, o kitą – lankyti už miesto išsibarsčiusius įtvirtinimus“, – pasakojo prof. V.Rakutis.
Veiks ne tik muziejus
Liepą savo veiklą pradėjusios VšĮ Kauno tvirtovės vadovas kol kas nežino, kiek kainuos ambicingo projekto įgyvendinimas. Darbai bus pradėti nuo VI forto. Preliminariai suskaičiuota, kad pirmajam etapui, kurio metu Kauno VI fortas būtų pritaikytas visuomenės reikmėms, reikėtų apie 17 mln. litų. O galutinė suma greičiausiai viršytų 29 mln. litų.
Suma didžiulė, tačiau Kauno tvirtovės parko idėją palaikiantis ir su VšĮ Kauno tvirtovės projektai bendradarbiaujantis viešosios komunikacijos specialistas Mindaugas Ardišauskas įsitikinęs – kauniečiai gaus pinigų. Naivu tikėtis, kad užteks vien miesto lėšų (Kauno miesto savivaldybė šiemet Kauno fortams skyrė 200 tūkst. litų. Panaši suma žadama ir 2015-aiaisi – aut. past.). Tačiau toks projektas gali tikėtis finansavimo iš Lietuvos turizmo skatinimo programos bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
„Daug žmonių sako, kad Lietuva – ne Prancūzija ar Italija, čia nėra kalnų, išskirtinių gamtos objektų, kurie būtų patrauklūs turistams. Tačiau ir pas mus yra įdomių dalykų, tereikia juos tinkamai pateikti. Naują Kauno tvirtovės parką galima sujungti su pažintiniu maršrutu po Panemunės pilis ir turėti Kauno regiono karo istorijos kelią. O jei šiuos objektus sujungsime su panašiais kitose vietose – galbūt turėsime Lietuvos karo istorijos kelią, kuriuo turistai galėtų keliauti automobiliu ar dviračiu ir praleisti Lietuvoje ne dieną ar dvi, bet savaitę“, – kalbėjo M.Ardišauskas. Jis pabrėžė, kad svarbiausia, jog keliautojai fortuose rastų ne tik muziejų, bet pramogų.
„Įsimintiniausios tos vietos, kuriose patiriame tam tikras emocijas. Ne specialistams muziejus nėra įdomus, kad ir kokie unikalūs jame esantys eksponatai. Tačiau, jei prie istorinių ginklų pridėsime pramogą, pavyzdžiui, kovų rekonstrukcijas, turistai patirs kur kas daugiau įspūdžių ir apie tai skleis informaciją savais kanalais – socialiniuose tinkluose ir pan.“ – sakė komunikacijos specialistas.
Kauno parko idėją vystantys entuziastai neketina apsiriboti vien muziejumi. 2012-2014 metais, dalyvaudama tarptautiniame projekte „Art Fort“, Kauno miesto savivaldybė atliko pilotinį Kauno VI forto projektą, kuriame numatė, kaip atgaivinti šį apleistą objektą. Didžiąją dalį forto nutarta skirti karo technikos eksponatams, kuriuos fortui perduotų Krašto apsaugos ministerija. Likusios patalpos būtų skirtos visuomenei – jose galėtų vykti koncertai, jaunimo stovyklos, konferencijos. Visiškai įrengti šį fortą ketinama per 20-25 metus. Lygiagrečiai būtų tvarkomi ir kiti mieste esantys fortai, kurių dalis šiuo metu net neturi aiškaus savininko.
„Mūsų pirmasis darbas būtų sukurti saugią aplinką fortuose bei pažymėti juos. Iš patirties žinome, kad net pastačius informacinę lentą, kurioje būtų parašyta, koks čia objektas, jo lankomumas padidėja, – sakė dr. prof. V.Rakutis. – Ateityje turistams informaciją norėtume pateikti interaktyviai, panaudojant įvairias technologijas“.
Pašnekovas neabejojo, kad tokio parko atsiradimas iš mirties taško pajudintų kitus įstrigusius paveldausgaugos projektus, pavyzdžiui, Kauno piliavietės, piliakalnių sutvarkymą.
„Mes matome didžiulį potencialą, juk Kaune yra ne tik fortai, bet ir Napoleono persikėlimo per Nemuną vieta, Kauno pilis ir kiti objektai, susiję su vieno ar kito amžiaus karo istorija. Visus juos galima sujungtį į vieną maršrutą. Tokiu atveju miestas ir apylinkės taptų įdomios įvairiais karo laikotarpiais besidomintiems turistams. Visomis jėgomis palaikysime ir legendą apie tai, kad miesto pavadinimas Kaunas kilo nuo žodžio kautis. Juk visi žinome, kaip pasakos ir legendos padeda turizmui“, – baigdamas pristatyti Kauno tvirtovės parko viziją juokavo dr. prof. V.Rakutis.
Pirmiausia, ką darysime, inventorizuosime fortus. Antras darbas – ženklinimas. Reikia sudaryti turistinius maršrutus, kad turistai galėtų lankytis fortuose taip, kaip jiems patogiau: pėsčiomis, dviračiais ar automobiliu. Kitų metų planas – įkurti informacinį centrą ir tęsti numatytus darbus, – sakė dr. prof. V.Rakutis.
Kauniečius turėtų įkvėpti sėkmingi kaimynų pavyzdžiai: per kelerius metus Daugpilyje (Latvija) ir Narvoje (Estija) sutvarkytos tvirtovės, kuriose jau lankosi turistai. Pasimokyti galima ir iš JAV, kur yra per 200 karo istorijos objektų, daugiausia – mūšio vietose įrengtų parkų. Vieną jų – kruvinojo Getisburgo mūšio, įvykusio 1864 metais, atminimui įrengtą parką aplankęs dr. prof. V.Rakutis sakė, jog parko lankymo principą galima būtų „pasiskolinti“ Kaunui. Anot pašnekovo, didžiulį Getisburgo parką galima apžiūrėti važiuojant automobiliu per tris valandas. Kiekvienoje „lankytinoje vietoje“ sustojusius keliautojus pasitinka informacinė lenta, kurioje pateikiama išsami tos vietos istorija, susieta su anksčiau lankyta vieta. „Lygiai taip pat galima padaryti ir Kaune: prie kiekvieno forto ir kito susijusio objekto atvykusius turistus galėtų pasitikti informacinė lenta. Nereikėtų nė gido, išlaidos būtų minimalios“.
Po 20 metų – daugiafunkcinis centras ir tvirtovės parkas
Šiuo metu rengiama Kauno VI forto svetainė, dėliojami galimi maršrutai. Vieną jų susidomėjusieji galėjo išbandyti gruodžio 15-ąją vykusios Kauno fortų dienos metu. Nuo Kauno savivaldybės pajudėjusiu autobusu važiavo maždaug 20 žmonių, kurie per kelias valandas kartu su dr. prof. V.Rakeliu apžiūrėjo mieste esančius fortus. „Buvote mūsų bandomieji triušiai. Atleiskite, bet mes norėjome tai padaryti, kad pamatytume, kada jūs pavargote, užsinorėjote gerti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai po ekskursijos kalbėjo dr. prof. V.Rakutis. Tikrų turistų laukti ilgai taip pat nereikės. Pašnekovas pasakojo, kad jau pavasarį ketina į Kauną pasikviesti vokiečius, kuriems parengs specialų maršrutą Pirmąjį pasaulinį karą menančiuose kariniuose objektuose. „Antrasis pasaulinis karas jiems „neskanus“, o štai Pirmasis – labai domina. Jei šis maršrutas pasiteisintų, sulauktume daugiau vokiečių turistų, kurie ir taip Kauną lanko gausiausiai. Pasklistų geroji žinia“, – įsitikinęs fortų entuziastas.
Siekdami svarbiausio tikslo – po 20 metų turėti Kaune daugiafunkcinį centrą ir tvirtovės parką, VšĮ Kauno tvirtovės projektai darbuotojai planuoja sudaryti Baltijos šalių asociaciją, kuri jungtų panašius karinius objektus ir finansines galimybes turinčias šalis. Pasak viešosios įstaigos vadovo, sudarius bendrus maršrutus, kurie tęstųsi per Lietuvą, Latviją ir Estiją, būtų galima pretenduoti į ženklesnes sumas iš ES fondų. Be to, tai būtų naudinga ir turistams, kurie atvykę į vieną šalį savo pažintinę kelionę galėtų tęsti kitoje.
