„Kauno rotušė visada buvo miesto simbolis, bet paradoksalu, kad į šį pastatą patekdavo arba išrinktieji arba, paskutiniu metu, per vestuves arba kitų vestuves. Tai buvo uždaras pastatas“, – ketvirtadienį vykusioje spaudos konferencijoje apie sprendimą atverti Rotušės erdves kalbėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Sekmadienį atidarius muziejų, jo lankytojai galės pamatyti Rotušėje išlikusias senovines erdves, tokias kaip kalėjimas ar senovinis tualetas, taip pat aplankyti burmistro kabinetą, pamatyti istorinių dokumentų ir sužinoti apie Kaunui dirbusius, čia gyvenusius ir kūrusius iškilius žmones. Gruodžio 6 – sausio 6 dienomis lankymas bus nemokamas. Kiek kainuos bilietai vėliau – dar nenuspręsta.
Pasak muziejaus direktorės Ritos Garbaravičienės, gana greitai priimtas sprendimas perkelti muziejų į Rotušę, tapo nemenku iššūkiu muziejininkams, ruošiantiems muziejaus ekspoziciją.
„Kauno rotušės erdvės yra istorinės, senosios, labai įdomios. Kai mes pirmą kartą čia vaikščiojome visais slaptais laipteliais, koridoriais ir užkampėliais, buvo atradimais, nes čia yra labai įdomių erdvių ir sekmadienį, kai pradėsime leisti ekskursijas, turime pavojų, kad turėsime įspėti drąsiausiuosius lipant siaurais laipteliais. Iš pradžių pradės veikti tik įžanginės ekspozicinės erdvės“, – sakė direktorė Rita Garbaravičienė.
Istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius patikino, kad geresnės vietos muziejui net nebuvo įmanoma sugalvoti. Pats pastatas turi istorinę atmintį.
„Tikiuosi, kad šis muziejus nevirs dar vienu, kuriame muziejininkė kojines mezga. Kiek pasaulyje sukurta muziejų išgalvotiems personažams. Kaunas taip pat turi vieną, sukurtą Juliaus Kaupo pasakų – daktarą Kripštuką, kuris gyvena Rotušės bokšte. Galima būtų pasakoti apie jį legendas. Pastatyti jo skulptūrą, pvz., Rotušės aikštėje“, – teigė E.Aleksandravičius.
Kadangi Rotušėje vyksta ir reprezentaciniai miesto renginiai, o penktadieniais ir šeštadieniais – santuokos, lankytojai į Rotušę bus įleidžiami tik grupėmis. Tačiau tikimasi, kad ekskursijas pavyks suderinti su santuokų ceremonijomis ir jų stabdyti neprireiks.
„1973-1990 metais Rotušė veikė išskirtinai tik kaip santuokų rūmai. Atkūrus nepriklausomybę prisidėjo ir antroji jos funkcija – Kauno miesto savivaldybės simbolis. Dabar ji ims vykdyti ir trečiąją funkciją – muziejaus. Aš manau, kad čia puikiai sutilps ir ekskursijos, ir muziejinė veikla. (...)
Kituose aukštuose veiks burmistro kabinetas su pirmuoju Kaune tualetu, įrengtu viduje.
Visas pastatas yra nepaprastai įdomus kaip įvairių epochų architektūrinių stilių samplaika. Taip ir šios visos funkcijos puikiai derės“, – kalbėjo Kauno miesto ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, pabrėžęs, kad muziejus šiandien dar nėra baigtinis kūrinys.
Jau dabar bus galima apžiūrėti Rotušės rūsius, kuriuose - išlikęs pamatinis Rotušės akmuo, midaus statinės ir monetos, suneštos Kauno miesto vadovų. Taip pat ir nutarimo pradėti vykdyti Rotušės statybas dokumentas, keramikos paroda.
Šalia įrengtas ir eksponatų, kurie buvo atkasti Rotušės aikštėje bei rūsiuose, kambarys. Galima apsilankyti kalėjimo kameroje. Joje išlikusios grandinės, patiestas šieno paklotas. Aukščiau esančioje kameroje net neįmanoma atsistoti, kaliniai kalėdavo nuolat sėdėdami. Ant sienų vaizduojami tų laikų kankinimo būdai. Iš kalėjimo kameros veda naujai atidaryti mažyčiai laipteliai, kuriais patenkama į Rotušės aikštę.
Kituose aukštuose veiks burmistro kabinetas su pirmuoju Kaune tualetu, įrengtu viduje. Šis tualetas tapo technikos atradimu dar 1600-aisiais metais. Įrenginėjama šiuo metu ir suolininkų teismo salė, kiti ekspozicijų kambariai. Kiek vėliau lankytojai galės apsilankyti balkone bei bokšte, iš kurio atsiveria Kauno senamiesčio panorama. Ateityje planuojama įrengti saugesnius laiptus ar net liftą, norintiems pakilti į aukščiausią Rotušės tašką.
Į rūsius jau dabar yra nutiestas naujas praėjimas. Galima lankyti I bei II Rotušės aukštus.
Kauno miesto muziejus buvo atkurtas Kauno miesto tarybos 2005 metų spalio 20 dienos sprendimu, lankytojams jis duris atvėrė 2008 metų vasario 15 dieną, pristatydamas ekspoziciją „Kaunas laiko ženkluose: nuo ištakų iki 1940 metų“, skirtą Kauno savivaldos 600-osioms metinėms.
