Kaltina savininką neprižiūrint dvaro teritorijos
Valdantieji tikina, kad jų tikslas – apleistą dvaro kompleksą sutvarkyti ir paversti parku.
Opozicija savo ruožtu kritikavo tokį sprendimą, akcentuodama, jog nėra aiški vizija, ką su šia teritorija norima daryti.
„Kada net komitete nesugebama paaiškinti, dėl ko tai daroma, kokia ateitis ir vizija tos teritorijos – paprasčiausiai nusvyra rankos balsuoti už tai“, – kritikavo konservatorius Paulius Lukševičius.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis į tai replikavo, kad apie tai, ką savivaldybė šioje teritorijoje planuoja, galima pasiskaityti žiniasklaidoje.
Konservatorė Jurgita Kupčinskienė teiravosi, kaip perėmimas paveiks dvare gyvenančius žmones, nes paveldo objektai, kuriuos savivaldybė siekia perimti, yra visiškai šalia daugiabučiu tapusio pastato.
„Pagrindinio dvaro rūmų pastato perimti nėra tokio plano, neketinama. O, kita vertus, norėčiau pabrėžti, kad čia yra siūloma balsuoti tik dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo inicijavimo“, – sakė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Jis teigė, kad tai tėra pirmas žingsnis procese ir dauguma detalių paaiškės vėliau.
„Parengus detalųjį planą, suformavus sklypą, bus dar kartą siūloma savivaldybės tarybai balsuoti dėl poreikio šio dvaro perėmimo. Bus parengta kartu su teritorijų planavimo dokumentu ir analizės sąnaudų ir naudos. Tada galėsite dar kartą įvertinti, bus aiškūs ir skaičiai, kurių manęs klausė ir komitetuose“, – kalbėjo jis.
Konservatorė Edita Gudišauskienė stebėjosi savivaldybės prioritetais, tvarkant kultūros paveldo objektams ir priminė, kad Kauno centrinio pašto, kuris niekam nėra reikalingas, perimti savivaldybė nesiekė, tuo tarpu šį kompleksą, kurio savininkai norėtų jį plėtoti, bet susiduria su kliūtimis, siekiama perimti.
„Kyla abejonių, kaip mes nustatome prioritetus. Ir jeigu iš tiesų yra teisybė, ką teigia žmogus, kuris valdo tą teritoriją, kad jam nebuvo leidžiama tvarkytis, tai leiskime, tegu tvarko, o mes rūpinkimės tais objektais, kurie Kaunui turi savitą, unikalią ir istorinę reikšmę“, – kalbėjo opozicinės frakcijos seniūnė.
Bendrovės, valdančios pastatą, savininkas Gintaras Aleknavičius LRT „Panoramai“ yra sakęs, jog bendrovė daug metų siekia sutvarkyti šią teritoriją ir įrengti čia senelių namus, bet to neleidžiama padaryti.
G.Aleknavičius yra sakęs, jog bendrovė daug metų siekia sutvarkyti šią teritoriją ir įrengti čia senelių namus, bet to neleidžiama padaryti.
„Gavome krūvą nurodymų, kad suremontuoti, kai pradėjome remontuoti, iš karto pradėjo grasinti baudomis, kad neleistini veiksmai“, – LRT sakė bendrovės „Fudo“ valdybos pirmininkas Gintaras Aleknavičius.
Jis žada sprendimą skųsti teisme.
Savivaldybė teigia pastatų savininko ne kartą prašiusi susitvarkyti, jis buvo įspėtas, be to, apleistiems statiniams pritaikytas didesnis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas ir pabrėžia, kad šiuos beverčius, sovietmečiu pastatytus sunykusius statinius bus siekiama nugriauti ir taip išvalyti teritoriją.
Kompleksą sudaro aštuoni kultūros paveldo objektai, išsidėstę 161 tūkst. kvadratinių metrų teritorijoje.
Savivaldybė žada sutvarkyti parko želdinius, takus, vandens telkinius, restauruoti šiuo metu nykstančius fontanus ir unikalias tarpukario laikotarpio skulptūras bei koplyčią.
Ąžuolyno parke įsiterpusiame sklype – automobilių aikštelė
Be to, Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį pritarė siūlymui perimti į Ąžuolyną įsiterpusį sklypą bei įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.
Taryba pritarė, kad sklypas Vydūno al. 4 būtų pripažintas reikalingu automobiliams statyti ir numatyti paimti jį visuomenės poreikiams.
Pasak savivaldybės atstovų, šis sprendimas leis užtikrinti visuomenei naudingą sklypo panaudojimą bei žada išsaugoti jame augančius vertingus medžius.
„Ąžuolynas – vienas iš miesto parkų, sutraukiančių kauniečius iš įvairių mikrorajonų, todėl natūralu, kad daugelis jų atkeliauja privačiu transportu. Šįmet planuojama rekonstruoti Ąžuolyno parką jį dar labiau pritaikant miestiečių poreikiams. Tikėtina, kad atitinkamai išaugs ir automobilių parkavimo vietų poreikis. Nesinorėtų, kad dėl to kentėtų aplinkiniai gyventojai, kurių gatvelės ir kiemų įvažos neretai gali tapti situacijos įkaitėmis“, – savivaldybės pranešime spaudai teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Savivaldybės atstovai pateikė „Žalgirio“ arenos pavyzdį. Ten, kaip ir būsimajame S.Dariaus ir S. Girėnostadione, į krepšinio rungtynes bei kitus renginius taip pat atvyksta per 15 tūkst. žmonių. Nepaisant gerai išvystyto viešojo transporto tinklo, visos aplink esančios aikštelės, Karaliaus Mindaugo prospektas ir kitos erdvės kaipmat užsipildo automobiliais.
Tuo metu Žaliakalnis tam, anot savivaldybės atstovų, yra dar jautresnė vieta. Čia problemų dėl automobilių statymo būta dar iki didžiųjų objektų atnaujinimo. Ypač per didžiuosius sporto renginius didelis transporto srautas, užstatytos gatvelės ir susidarydavusios spūstys kaskart tapdavo vietos gyventojų kantrybės išbandymu.
Atstumas nuo galimos aikštelės iki S.Dariaus ir S.Girėno stadiono siektų vos 300-400 metrų, tad susisiekimas taptų itin patogus.
„Siekdamas perimti teritoriją visuomenės reikmėms, miestas siekia užbėgti už akių galimoms problemoms šioje gana judrioje Žaliakalnio dalyje. Erdvi automobilių stovėjimo aikštelė būtų skirta tam, kad per didžiuosius renginius S.Dariaus ir S.Girėno stadione, sporto halėje ir Dainų slėnyje nesusidarytų spūstys, lankytojai neužstatytų aplinkinių kiemų ir namų. Neabejotinai šioje teritorijoje po įgyvendintų darbų padidės ne tik pėsčiųjų, bet ir automobilių srautai“, – pridūrė P.Keras.
Tuo metu opozicija kritikuoja sprendimą, ragindama numatyti alternatyvias vietas automobiliams statyti. Anot jos, savivaldybė netinkamai sprendžia transporto apkrovimo miesto centre problemas.
Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 ha teritorijoje numatoma įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų.
Nors šioje vietoje preliminariai galėtų tilpti beveik 2 tūkst. vietų automobiliams, realus jų skaičius, kaip teigia valdantieji, gerokai sumažės, mat pirmiausia bus siekiama išsaugoti šioje teritorijoje žaliuojančią augaliją. Be to, greta gali būti įrengtos žaidimų aikštelės vaikams ir kiti rekreacinėms erdvėms būdingi patogumai lankytojams.
„Minėtas žemės plotas priskiriamas komercinėms teritorijoms. Šiame sklype eilę metų buvo vykdoma komercinė veikla. Būta įvairių ketinimų išvystyti šią teritoriją, tačiau tai, daugumos gyventojų nuomone, tiesiog nedera su Ąžuolyno parku.
Perėmus sklypą visuomenės poreikiams, pagrindiniu prioritetu taps užduotis projektuoti aikštelę taip, kad jos poveikis aplinkai būtų kuo menkesnis. Tokios infrastruktūros įtaka parkui privalo būti sumažinta iki minimumo. Taip pat būsime tikri, kad šis plotas tarnaus visų gyventojų bei miesto svečių patogumui“, – teigė P.Keras.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis per posėdį žadėjo, kad tai bus „žalia“ parkavimo aikštelė, tačiau teigė, kad dėl konkrečių sprendimų pasisakys projektą rengsiantys urbanistai.
„Nereikia galvoti, kad tą žemės plotą uždengs asfaltas. To nebus. Urbanistams teks rasti sprendimus, kad aikštelė darniai įsilietų į bendrą aplinką ir išliktų žalia, nedarkytų bendro kraštovaizdžio“, – paaiškino V.Matijošaitis.
Savivaldybės planai įrengti čia aikštelę sulaukė dalies kauniečių nepritarimo: beveik 1,5 tūkst. žmonių pasirašė peticiją, kuria reiškiamas palaikymas sklypo perėmimui, bet ne aikštelės jame įrengimui.
„Šiandien, prisidengiant visuomenės poreikiais (neturime informacijos, kad Žaliakalnio gyventojai ar Ąžuolyno parko lankytojai būtų apklausiami dėl šio klausimo) matome planus įrenginėti automobilių parkavimo aikštelę Ąžuolyno teritorijoje, Vydūno al. 4. Ši teritorija yra pilnai apsodinta augmenija (ąžuolais, ąžuolų jaunuolynu, eglėmis, skroblais), todėl bendruomenės nariams nesuprantama, kaip galima įrengti 2000 vietų parkingą neišnaikinus dalies šių medžių?“, – skelbiama kviečiant pasirašyti peticiją.
Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.
Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.
