Kai kurie palaidojimai – padriki, tiesiog sumesti į krūvas
Šiuo metu žmonių palaidojimai randami Skongalio teritorijoje į dešinę pusę nuo paminklinio akmens, arčiau daugiabučių namų. Čia yra iškastos trys duobės, kuriose darbuojasi archeologai, rašo rajono laikraštis „Kėdainių mugė“.
Jų darbas yra vaisingas: ketvirtadienį jie jau buvo iškėlę keturis palaikus, dar tris po truputį atkasinėja. Tačiau, pasak mokslininkų, ši vieta yra itin įdomi, nes randama įvairių laikotarpių artefaktų.
„Čia radome ne tik partizanų kapams būdingų masinių kapų, bet ir pavienių, ramesnių palaidojimų, kurie gali būti iš gerokai ankstesnių laikotarpių. Tačiau yra ir padrikų palaidojimų: kūnai tiesiog sumesti į duobes vieni ant kitų. Tai liudija nepagarbą žmogui ir kelia mintis, kad tai gali būti partizanų kapai. Tad tikrai yra tikimybė, kad čia gali būti partizanų, XX a. karinių konfliktų ar pokario laikotarpio palaidojimų“, – „Kėdainių mugei“ kalbėjo čia dirbanti archeologė Diana Oleinik.
Kadangi laidojimas padrikas, manome, kad laidojama buvo tamsiu paros metu, patyliukais, paskubomis, – pabrėžė mokslininkė
Be to, stebina faktas, kad palaikai nėra palaidoti labai giliai – duobės gylis siekia apie 1,00-1,40 m. „Kadangi laidojimas padrikas, manome, kad laidojama buvo tamsiu paros metu, patyliukais, paskubomis. Akivaizdu, kad laidojimo tvarka nebuvo išlaikoma“, – pabrėžė mokslininkė.
Visgi, ar tikrai čia gali būti partizanų palaikai, sunku atsakyti – nėra randama jokių asmeninių daiktų, net sagų. Kita vertus, žinoma, jog partizanai būdavo laidojami ir nuogi.
Kol kas yra iškastos trys duobės, tačiau jų skaičių, esant galimybėms, bus galima išplėsti, rašo „Kėdainių mugė“.
Tikimasi, kad Skongalio palaikų tyrimų rezultatai paaiškės šį pavasarį. Vėliau bus sprendžiama, kas bus daroma su palaikais – greičiausiai, jei paaiškės, kad dalis jų partizanų kūnai, jie galimai bus perlaidojamai.
Neigia, kad ant kapaviečių – poilsiavietė
D.Oleinik „Kėdainių mugei“ paneigė informaciją, kurią penktadienį paskelbė to paties miesto portalas „Rinkos aikštė“. Buvo teigta, kad masinė kapavietė atrasta po nauja, 700 tūkst. eurų kainavusia poilsiaviete ir paplūdimiu – esą ant žmonių kaulų nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai, pastatytos vaikų žaidimų ir paplūdimio tinklinio aikštelės, persirengimo kabinos, suoliukai.
Anot „Rinkos aikštės“, apie numanomas kapavietes po planuota poilsio zona dar prieš statybas perspėjo Kultūros paveldo centro istorikas Valdas Striužas, Kėdainių istorikas Vaidas Banys.
Tačiau pasak čia dirbančios archeologės, kad žmonės būtų laidojami ten, kur šiuo metu yra įrengtas paplūdimys, visiškai greta Nevėžio upės – tikimybės praktiškai nėra.
„Žinome, kad ši vieta kėdainiečiams ir ne tik jiems kelia daug diskusijų, bet ši teritorija, kur mes šiuo metu kasinėjame, yra gerokai aukštesnė už tą, kur įrengtas paplūdimys ir poilsio zona. Todėl natūralu, kad būtent šioje vietoje, gerokai toliau nuo Nevėžio upės ir buvo laidojami žmonės. Manau, kad net ir tuo metu žmonės suprato, jog laidoti visai greta upės, žemose vietose negalima – kadangi tuomet potvyniai būdavo gerokai didesni, ir bet kada palaidotus kūnus vanduo galėjo išplauti.
Taigi, labai maža tikimybė, kad dabar įrengtoje poilsio teritorijoje anksčiau buvo laidojami žmonės. Juo labiau, kad prieš pradedant statybų projektą buvo atlikti archeologiniai tyrimai ir jokių palaikų ten rasta nebuvo“, – „Kėdainių mugei“ teigė archeologė D.Oleinik.
Atliktais tyrimais rėmėsi ir tuometinis rajono meras Saulius Grinkevičius, nors rezultatus kritikavo kultūros paveldo specialistas V.Striužas. „Rinkos aikštė“ cituoja tuometinio mero žodžius: „Turimi dokumentai ir archeologų išvados nepatvirtina fakto, kad toje vietoje, kur vyksta Kėdainių miesto poilsio zonos ir maudymvietės įrengimo darbai, yra palaidoti partizanai. Kalbėti apie prielaidas, hipotezes ir kelti menamą problemą nėra jokio pagrindo.“
