Graikijoje laikas sustoja, o ir pati Kefalonija savyje talpina labai daug, todėl atostogauti patartina mažiausiai savaitę. Tai nebus tokios atostogos, per kurias lėksite, stumdysitės eilėse prie muziejų ar nužygiuosite šimtus kilometru. Kefalonijoje tereikia stabtelėti, kvėpuoti ir atsipalaiduoti. O kartais gali tekti luktelti ir eismo spūstyse, kurias sudaro ne automobiliai, bet užsisvajojusios ožkos, neretai užklystančios ir į žydrųjų vandenų pakrantes.
Vietinių kasdienybė romansų skambesy
Kefalonijoje buvę pritars, jog didžiausią įspūdį saloje padaro ne kažkokie objektai, ištaigingi viešbučiai ar senoviniai architektūros statiniai, bet vidinė dvasia ir vietinių žmonių gyvenimo būdas. Nors Graikija dar iki galo neišsikapstė iš finansinės krizės, šypsenos kefaloniečių veiduose nestinga. Atsakysite: „Pietiečiai! Toks jų būdas". Gal ir taip. Visgi kefaloniečiai skiriasi nuo italų ar ispanų. Jie labai subtilūs, nepuola turguje siūlyti savo prekių, garsiai nesijuokia ir nerėkia. Tačiau ištikus bėdai noriai padeda, kviečia į savo namus vakarienės, klausinėja apie šeimą, gimtinę, namus.
Kad pajustumėte vietinę dvasią, užtenka tiesiog išeiti ir apsidairyti, o dar svarbiau – įsiklausyti. Ko gero, išgirsite romansus, kuriuos skersgatviuose, terasose, restoranuose atlieka vietiniai senjorai. Dažniausiai jie šypsosi, garsiai šnekučiuojasi, juokauja ir geria graikišką vyną. Muziką atlieka trimis balsais, jiems pritaria gitara – viskas skamba labai profesionaliai, o tai reiškia, jog muzikuojama dažnai. Vyrai nerenka pinigų, viską daro dėl savęs ir net nekreipia dėmesio į aplink besibūriuojančius turistus, kameras, plojimus.
Savitą dvasią sukuria ir tai, kad kefaloniečiai – labai tikintys žmonės. Žavu, kad net ir mažiausiame kaimelyje stovi nedidukė graikų stačiatikių bažnytėlė. Patys vietiniai ginčijasi, kiek tiksliai bažnyčių yra pastatyta Kefalonijoje. Neretai juokaujama, kad jų – daugiau nei žmonių.
Lankytinos vietos
Tiesa, ir aplankyti Kefalonijoje tikrai yra ką. Mėgstantys aktyvų poilsį gali rinktis visos dienos kelionę į Nacionalinį parką Kefalonijos kalnuose: iš pat ankstyvo ryto sėsti ant keturračių ir ieškoti laukinių arklių. Norintiems atsipalaiduoti ir linksmai praleisti laiką siūloma keliauti laivu po gražiausius Kefalonijos paplūdimius. O svajojantys salą pamatyti iš aukštai gali į kalnus keliauti ant arklių. Su žirgais galima aplankyti žemės drebėjimo sugriautus kaimus ar draustinį, kuriame auga ne viena tūkstantmetį skaičiuojantys medžiai.
Būtent tokį poilsį Kefalonijoje pasirinko ne vienerius metus Jungtinėje Karalystėje gyvenantis lietuvis Darius Mikštas. Apie salą pašnekovas sužinojo ieškodamas jodinėjimo atostogų internete. Kefalonijoje vyras lankėsi 2018 metų pavasarį – karštuoju sezonu pašnekovas nėra linkęs leistis į panašaus pobūdžio keliones: „Pavasarį arba rudenį dar nėra tiek daug turistų, bet oras – pakankamai šiltas, todėl galima maudytis." Keliautojas į žygius su žirgais leisdavosi kasdien.
Dar viena vieta, kurią privalu aplankyti būnant Kefalonijoje – natūraliai susiformavęs Melissani urvas. Vizualiai ši vieta atrodo tarsi krištolinis baseinas tarp uolų. Pusė ten teliuškuojančio vandens patenka iš žemės gelmių (taigi, yra gėlas), o kita pusė – įvairiais kanalais atiteka iš jūros. Nuo pat seniausių laikų Melissani buvo laikoma šventa vieta – Nimfų namais. Anksčiau, kai dar urvas nebuvo turistinis objektas, vietiniai žmonės atkeliaudavo čia nusimaudyti ir taip nuo savęs nuplauti blogį.
Šiandien Melissani lanko begalės turistų. Nepaisant to, magijos ši vieta tikrai nepraranda. Krištolinis vanduo, nuostabi akustika, besiskverbiantis vienas kitas saulės spindulys ir turistus valtelėmis plukdančių gidų švilpavimas sukuria jausmą, jog Nimfos čia pat. Tiesa, į Melissani patartina keliauti iki vidurdienio, vėliau saulės spinduliai nebepatenka vidun ir neapšviečia urvo.
Laukinės gamtos kampelis
Kefalonija išsiskiria savo reljefu – tai kalnuočiausia Graikijos sala. Be to, daugelį stebina, kad Kefalonijoje itin gausu žalumos, nors šiltuoju sezonu salą kaitina mažiausiai trisdešimties laipsnių karštis. Tiesa, ruduo ir žiema šiame krašte yra lietinga, dėl to Kefalonijoje gausu įvairių krūmų, medžių bei gėlių. Vasarą visa ši augmenija skleidžia itin stiprų kvapą, kuris – tarsi vizitinė Kefalonijos kortelė – tokio neužuosite niekur kitur.
Kefalonijoje auga ir ypatingieji juodieji medžiai, kuriuos galima išvysti Nacionaliniame parke. Natūraliai šie medžiai auga tik Kefalonijoje: kitose Graikijos vietose jie yra išveisti dirbtinai. Minėti medžiai ypatingi dar ir dėl to, nes Nacionaliniame parke galima išvysti ir tarp jų besiganančius laukinius arklius.
Kefalonijoje viešėjęs D. Mikštas pripažįsta, jog sala savyje talpina daug, bet labiausiai jam įspūdį padarė gamta: „Gamta Kefalonijoje yra ypatinga. Niekada nepamiršiu po medžius besikarstančių laukinių ožių ir iš avių bandos sklindančio varpelių skambesio. Be to, įsimylėjau itin skaidrų jūros vandenį, vyną, vietinę muziką, kuri pasigirsta iš kiekvieno automobilio."
Norint visa tai pamatyti ir pajausti tikrai neprivalu daug išlaidauti. Vienintelė svarbi investicija keliaujant į Kefaloniją turėtų būti transporto priemonė. Nors saloje gan neblogai išvystytas viešasis transportas, jis nesuteikia galimybės sustoti ant įspūdingiausio skardžio, paglostyti pakelėje sutiktą avį ar išsimaudyti atsitiktinai atrastame paplūdimyje. Keliauti po Kefaloniją geriausia pagal asmeninius poreikius, o ne tvarkaraščius.
Žemės drebėjimas, kurio kefaloniečiai niekada nepamirš
Kefalonija graikams žinoma dar ir dėl tragiškų įvykių XX amžiaus viduryje. II pasaulinio karo metu sala kentėjo nuo italų, vėliau vokiečių agresijos, o po kelerių metų prasidėjo partizaninis karas, pasiglemžęs tūkstančius kovojusių vyrų gyvybių. Vietiniai mums pasakojo, kad po II pasaulinio karo padėtis saloje buvo kritinė: dauguma jaunų vyrų žuvo, buvo jaučiamas maisto stygius. Lyg to būtų ne gana, 1953 metais Kefaloniją sukrėtė dar viena tragedija – 7,2 balo žemės drebėjimas. Visi miestai ir kaimai buvo sugriauti (išskyrus Asos ir Fiskardo miestelius), žmonės neteko savo namų, dauguma jų emigravo.
Ši istorija yra nupasakota rašytojo Louis de Berniere romane „Kapitono Korelio mandolina“. Beje, pagal šią knygą yra sukurta ir Holivudinė ekranizacija su aktore Penelope Cruz. Visos filmo scenos 2000 metais buvo filmuojamos Kefalonijoje, todėl šis kūrinys naudingas norintiems susipažinti su šios salos kraštovaizdžiu ir istorija.
Šiandien keliaujant po Kefaloniją dar galima rasti griuvėsių, primenančių šiuos baisius įvykius. Katapotata, Vlasata, Vlasamata – tai tik keli kaimai, po kuriuos vaikštinėjant galima įsivaizduoti, kaip gyveno kefaloniečiai ir ką jiems teko patirti.
Įspūdingi paplūdimiai
Be visų jau išvardytų dalykų, taip pat Kefalonija garsėja ir savo paplūdimiais. Bene patys populiariausi ir daugiausiai lankomi yra Myrtos, Antisamos ir Petani paplūdimiai. Šie Kefalonijos pajūrio ruožai išsiskiria tuo, jog jie yra suformuoti gamtos: aplinkui stūkso didelės uolos, balti akmenukai dugne vandenį paverčia krištoliniu, o aplinkui nusidriekę kalnai sukuria ramią oazę. Tiesa, dar įspūdingiau šie paplūdimiai atrodo iš viršaus: norisi stovėti ir žiūrėti.
Visgi minėti paplūdimiai vasarą pritraukia begalę turistų, todėl patartina nepatingėti ir paieškoti ramesnių vietų maudynėms. Kefalonija – didelė sala, kurioje dar nėra visiškai įsigalėjęs turizmas, todėl tokių kampelių tikrai galima rasti. Pavyzdžiui, paplūdimys „White Rocks" – tai atokus pajūrio ruožas, kurį galima pasiekti tik laivu. Turistų srautas šiame paplūdimyje nedidelis, todėl vanduo yra nesudrumstas ir be galo skaidrus. Ši vieta labai patiks mėgstantiems nardyti.
Tiesa, maudynėms skirtų vietų galima rasti ir nebėgant nuo civilizacijos. Pavyzdžiui, Asos miestelio širdyje, tarp tavernų, apartamentų ir plūduriuojančių laivų taip pat yra puikus paplūdimys. O norintys kojas sukišti į smėlį ar smarkiai pašėlti paplūdimio vakarėlyje gali rinktis Lassi pajūrio ruožą, esantį Kefalonijos sostinėje Argostolyje.
Kefalonija: kodėl ji dar neatrasta?
Lietuviams Kefalonija yra menkai žinoma dėl kelių priežasčių. Kaip teigia 2017 metais geriausia Lietuvos kelionių agente išrinkta Irena Šerpytienė, tokios Graikijos salos kaip Kreta, Rodas, Korfu išlieka populiariausios dėl patogaus susisiekimo. Lietuviai nelinkę ieškoti neatrastų kampelių, todėl renkasi patikrintus ir mažiau varginančius variantus.
Ne vienerius metus kelionių srityje dirbanti I.Šerpytienė prasitaria, jog klientai dėl kelionių į Kefaloniją į ją dar nesikreipė nė karto: „Mano nuomone, situacija galėtų pasikeisti tik tuomet, jeigu atsirastų tiesioginis susisiekimas iš Kauno arba Vilniaus. Lietuviai mėgsta komfortą ir geras kainas. Skraidyti su persėdimais yra nepatogu ir brangu.“
Tarptautinės kelionių organizavimo įmonės „Tez Tour“ produkto skyriaus vadovė Dagnė Sannikova pritaria, jog lietuviai nesidomi Kefalonija dėl nepatogaus susisiekimo, tačiau ji išskiria ir dar vieną priežastį – didesnes apgyvendinimo paslaugų kainas: „Sala maža, apgyvendinimo variantų nėra daug, konkurencija nedidelė, todėl viešbučiai nelinkę nuleisti apgyvendinimo kainų. Būtent dėl šios priežasties kelionių pasiūlymai klientams yra nepatrauklūs Kai tik atsiras patogus susisiekimas su šia sala, iškart populiarumas turėtų išaugti.“
Tiesa, D.Sannikova pamini, kad jų klientai, kurie pasirinko poilsi Peloponese, turi galimybę apsilankyti Kefalonijoje, į kurią organizuojamos vienos dienos ekskursijos.
Vis dėlto ieškoti, o paskui ir atrasti – verta. Norint pajausti tikrąją Graikijos dvasią tereikia lauko terasoje išgerti rytinę kavą, pamojuoti iš automobilio signalizuojančiam graikui, sudalyvauti vietiniame festivalyje ir nors kartą panardyti slaptajame paplūdimyje. Kefalonija pasiruošusi tai pasiūlyti.
