Rūko cunamis
Pamačius tokį vaizdą, galima iškart persigąsti – atrodo, kad kranto link artinasi galingas cunamis. Visgi jeigu nepultumėte iškart bėgti, o įsižiūrėtumėte, pamatytumėte – tai ne vandens, o rūko siena.
Šis fenomenas paprastai kai kur pasaulyje atsiranda vėlyvą pavasarį ar ankstyvą vasarą, esant tinkamoms oro sąlygoms, kai susidaro kondensacija besimaišant šiltam orui ir vėsiam vandenynui. To rezultatas – šis dramatiškas efektas.
Kvadratinės bangos: jeigu pamatysite – nedelsiant lipkit iš vandens
Neįprastas reginys vadinamas kvadratinėmis arba persipinančiomis bangomis, kvadratine jūra (square waves, cross sea). Tokios bangos gali susiformuoti ir atvirame vandenyne, ir visai netoli kranto. Šis retas fenomenas kyla susidūrus dviem vėjams iš dviejų skirtingų orų sistemų. Dėl to bangos pradeda ristis į priešingas puses ir tame plote suformuoja tarsi tinklą iš bangų stačiakampių.
Matant tai nuo kranto, vaizdas gali atrodyti išties įspūdingai. Tačiau nors bangos paprastai neatrodo itin galingos, patekti į jas tikrai nesinorėtų.
Anot Europos kosmoso agentūros, persipinančios bangos, manoma, yra kaltos ir dėl laivų avarijų, o kartais jos gali siekti net 3 metrus. Jūrininkai teigia, kad kai į laivą pradeda ristis bangos iš kelių pusių, labai sunku išlaikyti bent minimalią laivo kontrolę. O jei bangos yra didesnės – jos gali jį apversti.
Įsivaizduokit, kaip sunku būtų plaukti žmogui, kai į jį ritasi bangos iš skirtingų pusių. Tokios persipinančios bangos sukuria ir galingas pakrantės sroves, iš kurių labai sunku ištrūkti.
Nors toks išskirtinis bangų derinys gali atsirasti kone bet kur, yra vietų, kur jos yra dažnesnės. Pavyzdžiui, prie Re salos vakarų Prancūzijoje krantų.
Meteocunamis
Meteocunamiai panašūs į žemės drebėjimų sukeltus, tačiau juos sukuria oro slėgis.
Kai kurios meteorologinės sąlygos, tokios kaip gili depresija formuojanti tropinius ciklonus, gali sukelti audringą bangavimą, kuris yra vadinamas meteocunamiu. Bangos sukelia kelių metrų potvynius virš įprasto lygio.
Šis vandens poslinkis susidaro dėl žemo atmosferos slėgio. Kai šis audringas bangavimas pasiekia seklumas, vanduo užlieja didelius sausumos plotus (panašiai kaip cunamis).
Baltijos ir Šiaurės jūrų grumtynės
Pasauly yra labai mažai vietų, kur žmonės gali atsistoti tiesiai tarp dviejų jūrų. Greneno kyšulys pačioje Danijos šiaurėje – viena iš jų. Milijonus metų vienas į kitą bangas siunčiantys Skagerakas ir Kategatas čia suformavo smėlio taką, kuris tapęs populiaria gamtos mylėtojų vieta.
Atsidūrus vietoje, kur iš vienos pusės kojas gali skalauti Skagerakas (susiliejantis su Šiaurės jūra), iš kitos – Kategatas (susiliejantis su Baltijos jūra), jautiesi tarsi gamtos stebukle.
Jeigu į abi jūras pažvelgtumėte iš aukštai, plika akimi matytumėte jų skirtumus. Šių jūrų vandenys nesimaišo, nes yra skirtingo tankio.
Bioliuminescencija
Kaip reaguotumėte, jeigu žvelgdami vakare į tamsų vandenyną staiga išvystumėte mėlynas švieseles jo bangose? Gal pasidarytų neramu, tiesa? Tačiau iš tiesų tai nuostabus reginys, kurį sukuria švytintys jūrų gyvūnai.
Kodėl gyvūnai švyti, gali būti kelios priežastys. Vieniems tai gynybos mechanizmas, kitiems – priešingai, būdas pritraukti grobį ar priešingą lytį.
Įspūdingas vaizdas būna, pavyzdžiui, Maldyvuose, Vaadhoo salos paplūdimiuose. Sutemus pakrantėje susitelkia būriai planktonų-šarvadumblių, kurių ląstelių membranos reaguoja į elektrinius signalus ir švyti.
