Aišku, pavyzdžiui, tarpukario Lietuvoje butai nebuvo tokie jau ir maži. Pasidairykite po Kauno Naujamiesčio namus ir patys pamatysite. Maži butai ir masinis gyventojų kimšimas į juos prasidėjo jau sovietinės okupacijos metu. Šis procesas lietuvius prie butų kažkiek pripratino, bet ne masiškai, nes lietuvis yra kitokio tipo žmogus nei tuometinis okupantas, kuriam genetiškai reikia gyventi kolūkyje. Todėl net ir sovietmečiu nuosavas namas lietuviui išliko siekiamybe, o dabar dažniausiai tik finansinis klausimas stabdo mūsų tautiečius nuo nuosavo namo įsigijimo.
Net ir sovietmečiu nuosavas namas lietuviui išliko siekiamybe.
Ar jūsų gyvenimo tikslas yra turėti nuosavą namą? Jei nėra, tai nieko baisaus, nes aš irgi nesu iki galo apsisprendęs. Kartais, ypač vasaromis, atrodo, kad tai būtų visai gerai, bet pamąsčius apie visokius šildymo katilų įrengimus, elektros instaliacijos perinstaliavimus, kaminų valymus ar vamzdynų perjunginėjimus, pagalvoju, kad ir butas nebūtinai yra prastas variantas.
Tokių prie individualių namų prisirišusių tautų pasaulyje yra ir daugiau. Vieni tokių yra Naujosios Zelandijos gyventojai. Man sakė, kad zelandai yra visuotinai pamišę dėl jų. Daugumos šalies gyventojų gyvenimo tikslas ir užduotis – įsigyti nuosavą namą. Butai, jų nuomone, skirti tik imigrantams ir prasčiokams.
