Vatikanas – tai mažiausia pasaulio valstybė, įsikūrusi Romoje. Jos vadovas yra ir visos Katalikų bažnyčios galva – popiežius. Visgi, būti tokia mažyte mikrovalstybe turi ir trūkumų, ypač kai turistų srautai yra tiesiog milžiniški.
Vatikano plotas – 0,4 kvadratiniai kilometrai. Didelę dalį sudaro sodai, todėl turistai labiau būriuojasi Švento Petro aikštėje ir bazilikoje. Per metus Vatikaną aplanko daugiau nei 4,2 milijonų turistų per metus – ar galite įsivaizduoti tokią masę žmonių tokiame mažame plote? Iš tiesų, viskas yra geriau, nei atrodo, ypač pastaraisiais metais, kai smarkiai pagerinta saugumo situacija. Visgi, kišenvagiai vis dar randa būdų pasipelnyti iš milžiniškų turistų srautų. Per metus Vatikane įvyksta 400–500 nusikaltimų, dauguma jų – smulkios vagystės.
Jokia naujiena, kad Romoje siautėja kišenvagiai – apie tai perspėja visi bent kartą pabuvoję tame mieste. Tačiau Vatikano populiacija – apie 1000 žmonių, todėl tokia statistika šią valstybę verčia viena prasčiausių nusikaltėlių irštvų pasaulyje. Aišku, tai vis tiek tėra smulkūs nusikaltimai, tačiau jų – labai daug, lyginant su nuolatinių gyventojų skaičiumi. O kas tuos nusikaltėlius gaudo?
Vatikanas turi policiją, nepaisant to, kad dauguma gyventojų yra dvasininkai. Tai – „Corpo della Gendarmeria dello Stato della Città del Vaticano“ pajėgos, kuriose dirba net 130 žmonių. Vatikano policija vykdo sienų apsaugą, kontroliuoja eismą, saugo popiežių Vatikane ir už jo ribų. Tačiau kai turistų srautai tokie dideli ir visi jie plūsta iš vienintelės šalies (Italijos, nes kitaip į Vatikaną neįmanoma patekti), reikia šiokios tokios pagalbos, todėl Švento Petro aikštės saugumu rūpinasi Romos policija. Pagal susitarimą, Italijos policija gali patruliuoti iki pat bazilikos laiptų – aikštėje visada stovi mažiausiai du Italijos policijos elektromobiliai.
O kas nutinka, jei įvyksta nusikaltimas? Na, reikia atlikti tyrimą. Tai daro Vatikano policija, tačiau pagal susitarimą Šventasis Sostas gali paprašyti Italijos policijos ištirti nusikaltimą. Kai nusikaltėlis yra sugaunamas teismo jis laukia areštinėje pačiame Vatikane arba, kur kas dažniau, Romoje. Teismo ir kalinimo išlaidas turi apmokėti Vatikanas – toks susitarimas.
Vatikane pasitaiko ir kur kas didesnių nusikaltimų nei rankinių, kamerų ir telefonų vagystės. 1998 metais buvo nužudytas Šventąjį Sostą saugančios Šveicarijos gvardijos karininkas Aloisas Estermannas ir jo žmona. Žudikas, kuris buvo jaunesnis Estermanno tarnybos draugas, nusižudė.
Beje, Vatikane ilgą laiką buvo įteisinta mirties bausmė. Įstatymu ji tapo 1929 metais, kai Vatikanas tapo nepriklausomas. Šis bausmės vykdymo būdas buvo paveldėtas iš Italijos įstatymų, jo atsisakyta tik 1969 metais. Aišku, per visą šį laiką mirties bausmė nebuvo įvykdyta nė karto.
