„Pigiomis kelionėmis susidomėjau dar studijų metais, pirmame kurse. Mane paskatino keletas lietuvių, kurie tuo metu turėjo savo kelionių tinklaraščius.
Pradėjau domėtis pigiomis kelionėmis – kaip įsigyti pigius bilietus, kur jų ieškoti ir panašiai“, – sako Vilniuje gyvenantis jaunuolis.
Per savo gana trumpą keliautojo karjerą, Gintaras jau spėjo aplankyti Indiją, Islandiją, Madeirą, Izraelį bei daugelį kitų Europos šalių.
– Kas yra Gintaras Elmonas?
– Esu 22 metų vaikinas, baigęs grafinio dizaino studijas ir dirbantis reklamos agentūroje. Na, o laisvalaikio ir atostogų metu esu užkietėjęs keliautojas.
Visada norisi kuo labiau pažinti pasaulį, pasisemti idėjų iš visiškai kitų kultūrų, patirti kuo daugiau įspūdžių, nuotykių ir, savaime aišku, gyventi savo gyvenimą kaip galima linksmiau bei įdomiau.
– Kada pradėjai keliauti? Ar atsimeni pirmą savo kelionę?
– Pigiomis kelionėmis susidomėjau dar studijų metais, pirmame kurse. Mane paskatino keletas lietuvių, kurie tuo metu turėjo savo kelionių tinklaraščius.
Perskaitęs juos pradėjau domėtis pigiomis kelionėmis, ieškoti, kaip įsigyti pigius bilietus ir panašiai. Taip pat atradau tinklapį „CouchSurfing”, kuris paskatino dar labiau keliauti ir gerinti savo užsienio kalbų žinias.
Mano pirmoji gyvenimo kelionė buvo į Latviją, prie jūros. O jei kalbėsime apie pigių skrydžių paieškas, tai pirmoji kelionė buvo be galo įdomi.
Nusipirkau bilietą sau ir draugei, kuriai tas bilietas buvo gimtadienio staigmena.
Skridome į Prancūzijos sostinę, kur išnaršėme visą Paryžių, pakilome į Eifelio bokštą ir per minėtąją „CouchSurfing” programą susipažinome su dviem itin draugiškais prancūzais.
– Nuo to laiko aplankei apie 20 šalių. Kuri paliko didžiausią įspūdį?
– Kiekvienoje sutikau labai įdomių ir išskirtinių žmonių, patyriau begalę įspūdžių ir nuotykių. Kiekviena šalis palieka vis kitokį įspūdį. Geriausią įspūdį paliko Islandija, kurioje buvau savaitę.
Šokiravo Indija – ten praleidau dvi savaites. Nors kelionė buvo varginanti, bet džiaugiuosi, kad aplankiau tą kraštą. Keliaujant ten įgauni patirties ir pamatai, kaip žmonės kitur gyvena.
Tada pradedi dar labiau vertinti savo gimtą kraštą, nes čia, palyginus su Indija ar kitomis Azijos šalimis, yra tikras rojus.
– Ar turi labiausiai įstrigusį prisiminimą ar nuotykį iš kelionių?
– Jų yra labai daug. Ypač daug nuotykių nutinka, kuomet keliauji autostopu. Sutinki vis kitokius žmones, kurie kartais tave net pamaitina, įsodina į autobusą ir duoda pinigų, kad atšvęstum jo gimtadienį, kuris buvo vakar.
– Kodėl ir kaip pradėjai keliauti autostopu?
– Mėgstu šį keliavimo būdą dėl to, kad taip keliaujant sutinki daug žmonių iš skirtingų šalių, o geriausias šalies gidas – to krašto gyventojas.
Pats labai mėgstu pasakoti lietuvių tradicijas, gyvenimą, tačiau taip pat man patinka klausyti visko, kas susiję su sustojusio žmogaus gimtine ir panašiai. Bendraudamas aš ugdau savo kalbų žinias.
O prasidėjo viskas tada, kai atsistojau tranzuoti į Nidą. Reikėjo perlipti šiokį tokį jaudulį, o dabar ant kelio jaučiuosi, kaip žuvis vandenyje. Visgi reikia nepamiršti, kad tranzuojant reikia šiokios tokios patirties – mokėti rasti gerą vietą sustojimui, žinoti tam tikrus dalykus, dėl kurių tranzavimas tampa lengvesnis.
– Praėjusiais metais nutranzavai 5000 km. Papasakok apie šią kelionę.
– Tai buvo kelionė ekspromtu iki Venecijos, Italijoje. Pradėjome Kaune, kirtome visą Lenkiją, Slovakiją, Austriją ir dalį Italijos. Buvo nepakartojama kelionė. Daugiau nei 30 lengvųjų automobilių, 6 sunkvežimiai, 3 autobusai, daugiau nei 40 sutiktų naujų žmonių.
– Dažnai keliauji vienas. Kodėl?
– Mėgstu keliauti tiek su draugu, kuriuo galiu pasitikėti lyg jis būtų mano brolis, tiek su grupe žmonių – tokiu atveju nakvynė ar transporto nuoma tampa pigesnė.
Keliauti vienam visada smagu ir kiekvienam tai rekomenduočiau, nors kartą per metus. Keliauti vienam ypač aktualu tada, kai kelionėje nori tranzuoti, ar apsistoti pas kitataučius.
Taip susistabdyti automobilį kur kas paprasčiau, o ir vietos kitataučių draugų namuose visada užtenka vienam žmogui.
Taip pat labai svarbus ir psichologinis aspektas – kur nori eini, kur nori sustoji, niekas nekvaršina galvos, o ir nuomonių nėra daug – tik tavo asmeninė.
Tu priimi sprendimus, tu esi ir atsakingas už juos. Tai puiki gyvenimo pamoka tau pačiam, pažiūrėti, kaip galėsi išsisukti iš tam tikrų situacijų gyvenime.
– Neseniai grįžai iš Islandijos. Kuo ši šalis tave sužavėjo?
– Kol kas tai pati gražiausia šalis, kurią esu aplankęs. Kraštovaizdis nepakartojamas, žmonės be galo draugiški, o ir pačioje šalyje buvo labai lengva tranzuoti, pasistatyti palapinę gražioje vietoje ten yra itin paprasta.
Ypač Islandijoje sužavi kontrastingumas – tiek spalvų, tiek pačios gamtos. Toks vaizdas, kad kaskart gamta vis keičiasi. Ten galima rasti viską – milžiniškus krioklius, snieguotus kalnus, vandenyną, salas, juodus paplūdimius, lavos laukus, ledynus ir panašiai. Tiesiog nepakartojama.
– Kokias keliones jau planuoji?
– Šiuo metu turiu daug darbų ir truputį ilsiuosi. Tiesa, turiu porą bilietų vasarai į Švediją ir Daniją. Taip pat ruošiamės kelionei į JAV, kurią kirsim iš rytų į vakarus, taip pat stengsimės išnaršyti kuo daugiau Vakarinės pakrantės.
Taip pat esu susiplanavęs dar vieną kelionę į Islandiją. Norėčiau praleisti ten dar savaitę ir labiau pažinti šiaurinę salos dalį.
– Kokių turėtum patarimų norintiems keliauti, tačiau dvejojantiems dėl įvairių priežasčių – pinigų ar laiko stokos, baimės, neturėjimo su kuo?
– Patarčiau pagaliau perlipti per save ir keliauti. Su kiekviena kelione viskas atrodys vis paprasčiau – pradėsite išmokti patys „pagauti“ pigius bilietus, susiplanuoti kelionę.
-
Juozapo nuotykiai Ukrainoje: įsimintinas darbas ukrainiečių vaikų stovykloje anglų kalba
-
Knygą apie kelionę aplink pasaulį parašę Evelina ir Karolis: „Susistabdyti gali net ir lėktuvą“
-
Autostopu keliaujanti Goda Juzėnaitė į kuprinę įsideda ir suknelių
-
500 km pėsčiomis per Islandiją keliausiantis Rytis Gedvilas neabejoja – sugrįžęs turės ką papasakoti
Aišku, visada viskas atsiremia į išlaidas, tačiau šiais laikais yra įvairiausių projektų, padedančių sutaupyti – „CouchSurfing”, „Airbnb” ir kt. Labai retai sutinku keliautojų, kurie bijotų keliauti. Juk pavojai gali tykoti ir už gretimo namo kampo.
Todėl tiesiog reikia plaukti pasroviui ir atsipalaiduoti, mėgautis kelione ir maloniais vietiniais gyventojais.
Nėra draugų, kurie su tavimi keliautų? Pilni socialiniai tinklai bendraminčių ir žmonių, kurie su malonumu pasiimtų tave kartu į kelionę. Žinoma, jei tik sutampa interesai. Užsienyje visada lengva susirasti naujų draugų – vėliau tos pažintys būna ypač vertingos.
