Pirmoji jo kelionė tranzuojant įvyko visai netikėtai, kuomet nesulaukęs autobuso iš Kulautuvos į Kauną jis susistabdė pakeleivingą automobilį.
Vėliau, pradėjus lankytis užsienyje, tai tapo puikia galimybe geriau pažinti vietinę kultūrą ir žmones.
„Nuo pat vaikystės domiuosi geografija ir orientavimusi, tačiau aktyviau autostopu pradėjau keliauti tik užsienyje.
Mane sužavėjo galimybė pažinti įvairius, ne tik savo aplinkos, išsilavinimo ar pažiūrų, žmones bei iš arčiau susipažinti su tam tikra šalimi, jos kultūra.
Toks keliavimo būdas skatina ir žmonių atvirumą, tarpusavio pasitikėjimą. Be to, norimą vietovę tranzuodamas galiu pasiekti greičiau nei viešuoju transportu.“
Lietuva – palanki šalis autostopininkams
„Daugelyje šalių, kuriose teko lankytis, kelionės autostopu yra subkultūra. Tokiose šalyse kaip Rumunija ar Kuba tai įprastas keliavimo būdas, nors ten priimtina šiek tiek sumokėti vairuotojui.
Na, o, pavyzdžiui, Gruzijoje ar Seišeliuose tranzuojančių nedaug, tačiau vairuotojai mielai sustoja pavėžėti“, – apie keliones autostopu svečiose šalyse pasakoja R.Pogorelis.
Absoliuti dauguma pavežančių vairuotojų – geri ir nuoširdūs žmonės. Daugelis jų įdomios asmenybės.
Tačiau, anot jo, ne tik užsienio šalys, bet ir Lietuva autostopininkams yra labai palankus kraštas.
„Lietuvoje atsistojus tinkamoje vietoje retai kada tenka laukti ilgiau negu 20 minučių, dažniausiai net trumpiau. Džiugu, kad daugelis vairuotojų mielai paveža.
Absoliuti dauguma pavežančių vairuotojų – geri ir nuoširdūs žmonės. Daugelis jų įdomios asmenybės.
Teko važiuoti su vienuoliu, krišnaitu, balandžių augintoju, taip pat politikais, žurnalistais, policininkais, lėktuvų palydovais – ir tai tik dalis, nes visus įdomius žmones prisiminti būtų ganėtinai sunku. Be to, didžioji dalis vairuotojų nuveža ten, kur keliautojui reikia“, – pasakoja autostopu keliaujantis lietuvis.
Autostopo varžybos tiek jauniems, tiek vyresniems
R.Pogorelis jau nebe pirmus metus dalyvauja Vilniaus autostopo klubo rengiamose varžybose „Baltija“. Dvidešimtą kartą organizuojamas renginys trunka dvi dienas ir sulaukia įvairių žmonių susidomėjimo.
„Šios varžybos vyksta dvi dienas su nakvyne. Tranzuojama poromis, o šiais metais jų buvo net 30.
Prieš pat startą dalyviai sužino maršrutą, kurį, laikydamiesi tam tikrų taisyklių, turės kuo greičiau įveikti. Žinoma, keliauti reikia tik autostopu.
Šiais metais vyriausiam varžybų dalyviui buvo apie 60 metų, jauniausiam – 18 metų. Išskyrus pilnametystę, amžiaus apribojimų čia nėra.
Negalima važiuoti viešuoju ar draugų transportu, taip pat draudžiama mokėti už kelionę.
Pakeliui lipdukais pasižymima kontroliniuose punktuose – paprastai tai gyvenviečių įvažiavimo ženklai. Laimi pora, greičiausiai įveikusi maršrutą“, – apie kasmet vykstančias autostopininkų varžybas pasakoja R.Pogorelis.
Pasak jo, klaidinga manyti, jog tokios varžybos skirtos tik jaunimui. Dalyvių amžius labai įvairus.
„Šiais metais vyriausiam varžybų dalyviui buvo apie 60 metų, jauniausiam – 18 metų. Išskyrus pilnametystę, amžiaus apribojimų čia nėra.
Svarbu, kad žmogus būtų atviras, kantrus, mandagus, mokėtų bendrauti bei šypsotųsi ir būtų optimistiškai nusiteikęs“, – svarbiausias savybes, reikalingas tranzuotojui, nurodė patyręs keliautojas.
Sunkiausia varžybų dalis būna susistabdyti mašiną kaimiškose vietovėse, kuriose eismo beveik nėra.
R.Pogorelio teigimu, sunkiausia varžybų dalis būna susistabdyti mašiną kaimiškose vietovėse, kuriose eismo beveik nėra. Būtent todėl svarbiausia yra pasirinkti tinkamą maršrutą.
„Tą pačią vietovę paprastai galima pasiekti bent dviem keliais. Iš patirties galiu pasakyti, kad varžybų rezultatą 15 procentų lemia sėkmė, o likusią dalį – autostopininko profesionalumas“, – įsitikinęs R.Pogorelis.
Svarbiausias autostopininkų „ginklas“ – psichologija
Jau 20 metų autostopu keliaujantis R.Pogorelis sako, jog geriausias būdas patikrinti vairuotoją, su kuriuo ketina keliauti, yra su juo pakalbėti.
„Visus mokau, kad norint išvengti piktavalių, apsvaigusių žmonių, labai svarbu prieš pradedant kelionę trumpai šnektelėti su vairuotoju.
TAIP PAT SKAITYKITE: Algirdo ir Olgos istorija: 11 000 km per Europą autostopu
Jei kyla abejonių dėl jo blaivumo, psichinio sveikumo ar geranoriškumo – į mašiną nelipkite.
Prieš kelionę būtinai įkraukite telefoną, kad jis veiktų. Jei vairuotojas siūlo dviprasmiškų dalykų, svarbu tvirtai, bet nekeliant balso pasakyti „ne“. Svarbiausias jūsų ginklas yra psichologija“.
Jei kyla abejonių dėl jo blaivumo, psichinio sveikumo ar geranoriškumo – į mašiną nelipkite.
Keliautojas pataria, kad kilus įtarimui svarbu pasitaikius pirmai progai išlipti iš mašinos. Paprasčiausias būdas tai padaryti – pasakyti, jog norite į tualetą. Tuomet reikia nedelsiant eiti prie kitų žmonių arba iš karto skambinti pagalbos telefonu 112.
R.Pogorelis primena, jog tranzuojant taip pat labai svarbu laikytis kelių eismo taisyklių, stabdyti mašinas tik ten, kur vairuotojui būtų patogu sustoti, ir nesudaryti avarinės situacijos.
