Daina „Welcome to St.Tropez“ suteikė vilčių, kad šis miestas meta rimtą iššūkį nuodėmingajai Ibizai. Tik 107 kilometrai nuo Nicos ir net 2,5 valandos vairavimo nemokamu keliu. Prancūzų Riviera yra kažkas įspūdingo.
Vien Nicos paplūdimys yra tai, ką galima pamatyti, pavyzdžiui, Karibuose. Neapsakomo žydrumo jūra ir nuostabus vaizdai. Baltijos jūros pakrantė, deja, yra Viduržemio jūros bjaurioji įvaikinta sesuo.
Grįžkime prie Sen Tropezo. Tai miestas, kurį XX a. septintajame dešimtmetyje išgarsino aktorė Brigitte Bardot. Ji čia atvyko norėdama pailsėti nuo užklupusio dėmesio. Kada spaudai pavyko sužinoti, kad čia ilsisi įspūdingo grožio moteris, į šį miestą pradėjo plūsti turtingi, gražūs, sėkmingi ir pripažinimo ieškantys žmonės. Jų pilna iki šiol. Todėl Sen Tropezas dar vadinamas pasiturinčių žmonių karalyste.
Ilgai neradau atsakymo, kodėl Sen Tropeze paprastas kokteilis lauko kavinėje kainavo 20 eurų. Dabar jau žinau: galbūt jis galėtų kainuoti ir mažiau, bet turtingiems žmonėms kaina „negroja“. Paprasti mirtingieji ir „netyčia“ čia atsidūrę turistai tiesiog turi prisitaikyti.
Sen Tropezo senamiestis pasirodė gražus, pilnas siaurų gatvelių, bet iš esmės niekuo neišsiskiriantis nuo kitų pagal dydį panašių miestų Žydrajame krante. Žinoma, uostas pilnas prabangių jachtų. Turtingi dėdės ir tetos ir pirmo žvilgsnio neatrodo labai turtingi. O ir mano įsivaizduojamas pramogaujančio jaunimo antplūdis Sen Tropeze sprogo kaip muilo burbulas.
Buvo sunku patikėti tuo, ką matau. Dar kartą nusprendžiau nuodugniai peržiūrėti „Welcome to St. Tropez“ klipą. Pagrindinės vaizdo klipo detalės: prabangūs automobiliai, plaukimas jachta, uždaras vakarėlis prie baseino ir linksmybės naktiniame klube.
Eeeeii!! Sukurti dainą ir nufilmuoti tokį klipą galima bet kur. Pavyzdžiui: „Welcome to New Stone“! (vert. Sveiki atvykę į Naująją Akmenę). Beveik neabejoju, kad tuomet šis miestas sulauktų daugybės turistų. Žiūrint vaizdo klipą net sunku būtų pasakyti, kad filmuojama Sen Tropeze.
Kadangi esu buvęs Ibizoje, galiu patvirtinti, jog ten rasi viską, ką matai vaizdo klipuose: turistus Ibizoje pasitinka ant kiekvieno kampo esančios reklamos, primenančios, jog čia koncertuos žinomiausi pasaulio DJ'ai ar atlikėjai. O vakarais ten vyksta vienas didelis nenutraukiamas balius.
Sen Tropeze neradau nieko panašaus: veikė kokios trys kavinės įlankoje. Jokio vakarėlio.
Didžiulis nusivylimas. Tai buvo vieta, iš pažiūros panaši į dar vieną pagyvenusių vokiečių „po darbo“ užgultą tašką. Mieste net normalaus paplūdimio nėra.
Nusprendėme, kad pasivaikščioti po šį miestą užtenka dviejų valandų, tačiau tikėjomės, kad kažkas vis dėlto turi nustebinti. Uoste radome keltą, kuris kas pusvalandį kursuoja į kitoje įlankos pusėje esantį Saint-Maxime miestą, kuriame ir buvome apsistoję.
Kitą rytą jau atsidūrėme kelte. Juo plaukti būtina, nes tik tuomet pasijusite kaip mano nuolat minimame vaizdo klipe. Save užvedinėdami klausėmės tos dainos visą kelią, kol persikėlėme į kitą pusę.
Visaip bandėme įsijausti į to užburiančio miesto dvasią. Deja, nepramušė. Keltas per 15 minučių nuplaukė į Sen Tropezą. Po valandos plaukėme atgal, dviese. Ir vėl – jokio vakarėlio nei laive, nei širdyje.
Tad išvada nelinksma: Timati mums pardavė katę maiše arba tiesiog buvome nepakviesti į vakarėlį.