Išvykstame naktį, kai įvedamas žiemos laikas. Gana ankstus rytas – neskubame. Nesinori kelionės pradžioje susidurti su kokiu nors iš miško iššokusiu ir apsimiegojusiu šernu ar briedžiu – riedame neskubėdami. Dar nepasiekus Lenkijos sienos laikrodis išmuša 4 val.
Laikrodis atsisuka valanda atgal – štai ir žiemos laikas. Pirmas sugrįžimas laiku – telefonuose laikrodis sukasi valanda atgal.
Antras toks laiko atsisukimas įvyksta kirtus Lenkijos sieną – štai ir vėl 3 val. Galvoje šmėkšteli mintis, ar nebūsime apsiskaičiavę su kelionės laiku: iki Zakopanės 11–12 val. kelio automobiliu su sustojimais, bet su įprastu kelionės laiku, o ne kelionės dieną vasaros laikui keičiantis į žiemos laiką, lapkričio pradžioje. Mūsų kelionės atveju para prailgėja dviem valandomis – gerai, kad šis laikas tęsiasi atostogų sąskaita, svarstau iš termoso gurkšnodamas kavą.
Mūsų kelionės atveju para prailgėja dviem valandomis – gerai, kad šis laikas tęsiasi atostogų sąskaita.
Ką padarysi – kelionė be nesuplanuotų nutikimų yra ne kelionė.
Lenkijos keliai – puikūs. Kone kas keliolika kilometrų – degalinės su greito maisto užkandinėmis. Neretai ir kelias apšviestas. Žodžiu, kaip vairuojantis atostogautojas tuo metu džiaugiuosi.
