Naujausius autoriaus įrašus ir filmus rasite kelionių tinklaraštyje Journey.lt. „Facebook“ autorių galite sekti ČIA.
- I dalis: Tikintieji tramdomi lazdomis, o kunigai šoka ant bažnyčių stogų
- II dalis: Kelionė šalyje, kur kalnuose lydi babuinai, o nuotakos į bažnyčią vedamos su automatais
- III dalis: Lietuvis nuvyko į karščiausią vietą žemėje: „Nuostabus grožis, bet čia tikras pragaras“
Skrydis į Adis Abebą – aukščiausią sostinę Afrikoje. Ji skaičiuoja 2400 m. Čia švęsiu Timkat festivalį. Einame link bažnyčios, kur jau renkasi kunigai su įvairiais raštais išpuoštais drabužiais ir jaunimas, kuris giedos. Prieina vietinė etiopė ir perspėja, kad saugotume savo daiktus nuo kišenvagių.
Tada uždainuoja chorai, ir procesija pajuda siaurais takeliais, vėliau eina ir didžiosiomis gatvėmis. Ant kelio yra patiestas raudonas kilimas, o kai jį pereina procesija, tam paskirti žmonės jį suvynioja ir vėl skuba nušluoti bei patiesti iš naujo priešais procesijos dalyvius. Ir taip tęsiasi daug kilometrų.
Šio festivalio metu vietiniai ploja ir dainuoja. Įdomiai atrodo gale procesijos einantys aukščiausi šios bažnyčios vadovai. Atrodo, kad jie ant pečių neša papuoštas dėžutes, į kurias yra įkišę galvas. Jų veidų praktiškai nesimato.
Paeinu kartu su procesija, tada susistabdau žiguliuką už 3 eurus ir vykstu link Jan Meda aikštės, kur galiausiai susirenka visi švenčiantys Timkat festivalį. Reikia važinėti vingiais, nes dauguma gatvių mieste yra uždarytos. Dešimtyje vietų vyksta procesijos, todėl bet kurioje vietoje galima švęsti.
Jan Meda aikštėje yra tūkstančiai šventiškai pasipuošusių etiopų šeimų. Štai sutinku vienodais nacionaliniais drabužiais apsirengusią šeimą (vyrą, žmoną ir vaikus). Beje, įdomus faktas tas, kad Etiopijoje vaiko pavarde laikomas tėvo vardas.
Festivalyje galima išvysti įvairių žaidimų, šokių ir išgirsti ausį maloniai kutenančių dainų. Taip pat matyti aikštės šone pastatytų bokštelių, nuo kurių laistomas vanduo su žarna. Šalia stovi kunigas. Vadinasi, vanduo šventintas. Masė žmonių kiša butelius, kad prileistų švento vandens, kiti tiesiog lenda po vandens srove pasišventinti. Aš taip pat sumaniau pajausti dvasią ir pasišventinti. Išėjęs iš aikštės pamačiau, kaip minios žmonių dar vis plūsta į šventę, dainuoja. Matyti, koks galingas ir svarbus vietiniams šis festivalis.
Aplankiau savo propropro...močiutę Etiopijos Nacionaliniame muziejuje. Jame yra eksponuojamas seniausias mūsų protėvis – Lucė. Tai 3.2 mln. metų amžiaus skeletas, turintis daugiausia sąsajų su Homo sapiens genu.
Su senu taksi vykstame link Adis Abebos turgaus, kuriame visada apstu šurmulio. Kai išlipu iš taksi, prisistato vietinis ir pasisiūlo tapti mano gidu turguje bei parodyti visus įdomiausius užkulisius.
Turguje ne tik pardavinėja įvairiausius produktus, gyvulius ar kavą milžiniškais maišais, bet ir gatvėje atliekamos įvairios paslaugos. Pavyzdžiui, perrenkamos kavos pupelės, rūšiuojamas metalas, gaminami įvairūs dirbiniai iš karvės odos. Tai tikras miestas mieste. Už gerų dviejų turguje praleistų valandų atsisveikinu su vedliu ir duodu vieną eurą. Tada labai greitai pamatau jo plačią šypseną.
Dieną baigiu tradiciniame restorane su avienos pilnu keramikiniu indu, uždėtu ant grotelių, ir etiopiškais šokiais bei dainomis. Čia šokiai skiriasi nuo šiaurės Etiopijos pečių šokių. Publika lipa ant scenos nekviesta ir taip pat prisijungia prie grupės. Atrodo, kad būtų nemandagu jiems trukdyti, tačiau pas juos taip priimta. Tie, kas sugalvoja pajudinti pečius ar užpakalį, gali lipti ir pademonstruoti, ką moka, visai salei. Taip padarė garbaus amžiaus vyriškis su auksine grandinėle. Vos judindamas pečius su pundu pinigų rankoje užlipa ant scenos ir pradeda kaišioti dainininkei. Matyti, kad norėjo pasirodyti.
Atskrendu į Arba Mincho miestą, kur oro uoste jau laukia gidas su visureigiu, su kuriuo važinėsime savaitę po įvairias gentis. Atvažiavęs į Arba Minchą nusiperku lauktuvių gentims. Vyrams nuperku barzdos skustuvų, moterims – muilo, vaikams – saldainių. Vėliau sulaukiu saulėlydžio ant kalno su nuostabiu vaizdu į miškus, ežerus ir ugnikalnius.
Vienoje kelio pusėje veši bananų plantacijos, o kitoje vaikšto į plantaciją bandantys įsibrauti babuinai. Nusiperkame iš vaikų bananų ir keletą numetam babuinams. Kaimeliuose ant kelio vis dar sutinkame Timkat švenčiančius vietinius. Labai šaunus gidas supažindina su vietove. Taip pat papasakoja, kaip jam vakar per Timkat šventę pavyko su citrina pataikyt gražiai merginai į nugarą. Pasirodo, tai šimtmečius gyvuojantis paprotys. Kai per festivalį vaikinas pamato jam patinkančią merginą, meta į ją citriną. Jeigu merginai patinka vaikinas iš pirmo žvilgsnio, ji pakelia citriną nuo žemės. Tada jau jie gali užmegzti pokalbį.
Jaunimas labai laukia šios šventės, nes šalis labai puoselėja tradicijas, todėl merginas sunku pamatyti baruose ar restoranuose. Tad tai bene vienintelis būdas, kai galima rasti priežastį pakalbinti patinkančią merginą.
Pirmas kontaktas su gentimis
Išgeriu arbatėlės kaimo kavinukėje ir einu į vietinį turgelį. Čia renkasi skirtingų genčių atstovai. Turgelin jie suvaro parduodamus gyvulius, suneša šieną, kruopas. Vyksta prekyba ir mainai. Prasideda įdomumas!
Laukia labai įdomus laikas lankant gentis. Pas draugiškiausias gyvensiu pasistatęs palapinę ir leisiu laiką kartu, o pas agresyvias samdysiuosi kareivį ir vešiuosi su savimi.
Naujausius autoriaus įrašus ir filmus rasite kelionių tinklaraštyje Journey.lt. „Facebook“ autorių galite sekti ČIA.
