Internetas visagalis, todėl grįžę pradedame skaityti atsiliepimus apie laivą ir įgulą. Iš 314 įrašų visi įvertinti puikiai. Vieni giria įgulos humoro jausmą, kiti – skanų maistą, treti – linksmą aplinką ir aplankytas vietas. Kaip sužinome vėliau, laivas priklauso dviem broliams iš Kefalonijos: Petrosui ir George'ui Ponopoulosams. Jie kelionės dieną mus pasitinka ir savo laivo denyje.
Tik įlipę pajuntame šilumą, broliai į mus kreipiasi vardais, šypsodamiesi kviečia į laivą ir, be abejo, nuo pat pirmų minučių juokauja: „Žinokite, abiem kainuos po penkis šimtus eurų, man gi reikia „Ferarri“. Nesijuokit, prieš dvi savaites vienas keleivis tuo patikėjo ir ištraukė man savo kreditinę.“
Netrukus pradedame kelionę, laivas palieka uostą. Tik užkūrus variklį pasigirsta muzika – visu garsu skamba garsiausi praeito šimtmečio pasauliniai hitai. Nuo pat pirmų minučių yra stengiamasi sukurti itin linksmą nuotaiką. Praėjus gal penkioms minutėms broliai susižvalgo, vienas jų taria: „Jau metas!“, ir netrukus visiems atneša naminio vyno – laive nesišypsančio veido nebelieka. Vėliau brolis George'as prasitaria, jog įprastai kelionės metu žmonės išgeria apie 25 litrus vyno.
Įgula stengiasi visus tarpusavyje supažindinti, kiekvienam asmeniškai skirti dėmesio: galvoja pravardes, juokauja, kalbina.
Matyti, jog broliai tarpusavyje sutaria puikiai. Vienas kitam laido juokelius, bet kartu ir dalijasi atsakomybe bei darbais: dvidešimt septynerių Petrosas vairuoja laivą, o trisdešimt dvejų George'as rūpinasi visais kitais reikalais, bendrauja su žmonėmis, prižiūri denį.
„Aš esu didelių jūrinių laivų šturmanas. Rudenį, žiemą ir pavasarį plaukioju po visą pasaulį ir vairuoju laivus. Mano brolis – inžinierius. Pabaigę studijas iškart pradėjome dirbti pagal specialybę, o pirmąsias algas investavome į bitininkystės ūkį: nusipirkome daugybę avilių, vėliau gautą medų pardavinėjome. Už uždirbtus pinigus mes nusipirkome šį laivą, štai kodėl jis vadinasi „Queen Bee“. Mano brolis laivą restauravo, o aš jį vairuoju“, – veiklos pradžią prisimena jaunesnysis brolis Petrosas.
Mums beplaukiant pirmosios stotelės link, laivas sumažina greitį, broliai liepia stebėti vandenį, iš kurio netrukus išnyra delfinų šeimyna. Matome tris aplinkui plaukiojančius delfinus, kurie, rodos, su mumis žaidžia, persekioja laivą. Pasak Petroso, diena tikrai sėkminga, nes toks vaizdas tikrai nėra dažnas.
Plaukiame toliau, kol akys pamato nuostabaus grožio paplūdimį, apsuptą baltų uolų. „Šis paplūdimys vadinamas Baltosiomis Uolomis (angl. White Rocks). Šioje baisioje vietoje būsim du mėnesius“, – rimtu veidu juokauja Petrosas. Netrukus visi keleiviai su nardymo įranga jau plūduriuoja vandenyje. Į šį paplūdimį galima patekti tik laivu, žmonių srautas čia itin mažas, todėl vanduo šioje vietoje krištolinis.
Broliai liepos ir rugpjūčio mėnesiais po šiuos kampelius kasdien plukdo apie dvidešimt žmonių. Petrosas neslepia, jog užsakymų tikrai netrūksta, o norintys turi rezervuoti kelionę mažiausiai prieš mėnesį. Visgi sėkmė brolius aplankė netikėtai.
„Kai pradėjome užsiimti šiuo verslu, mes visiškai neturėjome praktikos turizmo industrijoje. Aš mokėjau vairuoti laivą, mano brolis išmanė visus mechaninius dalykus. Štai ir viskas. Iš pradžių mes netgi neturėjome jokių reklaminių skrajučių. Tokie buvo mūsų pirmieji bandymai“, – sako laivo šturmanas.
Petrosas neslepia, jog užsakymų tikrai netrūksta, o norintys turi rezervuoti kelionę mažiausiai prieš mėnesį.
Petrosas prisipažino prieš ketverius metus net nežinojęs vieno garsiausių kelionių tinklalapio „Trip Advisor“, kuriame žmonės iš viso pasaulio tarpusavyje dalijasi patarimais. Jis pamena, kaip kartą viena britų pora prasitarė, jog po nuostabios kelionės laivu parašys atsiliepimą būtent šiame tinklalapyje. Jiedu su broliu tik susižvalgė, palinksėjo galvomis ir padėkojo klientams visiškai nenutuokdami, nei kas tas „Trip Advisor“, nei kaip tai veikia:
„Kažkada pamatėme prie vienos kavinės prikabintą žalią pelėdą („Trip advisor“ logotipas, – aut. past.), paklausėme savininkės, kas tai, o ji mums paaiškino, jog šis ženkliukas – tai didžiausio kelionių tinklalapio logotipas. Tada viską supratome. Grįžęs pasinaudojau internetine paieška ir „Trip Advisor“ tinklalapyje radau savo laivą – ten buvo šimtas puikių įvertinimų ir gražių komentarų.“
Visgi broliams internetinės nuomonės rūpi ne itin. Petrosas teigia, kad jie visada buvo linksmi, paslaugūs ir malonūs – būtent toks yra jų charakteris, todėl puiki nuotaika laive atsiranda savaime.
„Būtų klaidinga vadinti tai darbu. Kas rytą atsikeliame ir darome tai, kas mums patinka. Nesijaudiname dėl kažkokių internetinių įvertinimų. Kiti maldauja klientų, kad apie juos paliktų gerą įrašą internete. Taip sukuriamas tam tikras išpūstas burbulas, nes visi žmonės rašo šabloniškai ir vienodai. Man svarbesnis gyvas kontaktas: vertinu, kai klientai prieina ir pasako, kas jiems patiko, kas buvo šaunu, o kas siaubinga. Tada tu gali pasikalbėti, o vėliau kažką pakeisti. Šis kelias man priimtinesnis“, – priduria laivavedys.
Ir iš tiesų gerų emocijų tiek, jog laikas bėga nepastebimai ir mes pasiekiame antrąją stotelę – Triušių salą. Sklinda gandai, kad kadaise čia būdavo galima išvysti lakstančius triušius. Tiesa, dabar saloje – nė gyvos dvasios. Stovi tik seniai rusų turistų palikta perlūžusi valtis ir maža bažnytėlė. Sala taip pat tobula nardyti, šokinėti nuo lieptelio.
Netoli pakrantės laivas „Queen Bee“ prisišvartuoja ir broliai serviruoja pietus. Visą maistą svečiams gamina Petrosas ir George'o mama Tina: „Sunkiausias ir pagrindinis darbas atitenka mamai. Kas rytą ji keliasi 4 valandą ir gamina maistą mums ir turistams. Mama atsakingai žiūri į šį darbą ir labai liūdi, jeigu maisto lieka. Todėl neliūdinkite mano mamos ir – skanaus!“ – pietauti pakviečia Petrosas.
Ir iš tiesų, maisto tiek, kiek širdis geidžia. Kaip ir visi graikai, tradiciškai pradedame nuo užkandžių: skanaujame špinatų ir fetos pyrago, marinuotų pupelių, paprikų. Galiausiai mums patiekia mamos Tinos gamintą tradicinį graikų patiekalą Pastitsio – tai orkaitėje kepti makaronai, įdaryti faršu, fetos sūriu ir padažu. Patiekalas labai riebus, bet skanus.
Pasak brolių, sakantys, jog graikų virtuvės patiekalai yra liesi ir nekaloringi, klysta. „Nuo pat seniausių laikų graikai po sunkių dienos darbų ir alinančio karščio didelį dėmesį skiria vakarienėms. Ant tikrų graikų stalo visada bus vyno ir sočių patiekalų, o ne tik daržovių lapų ir jogurto“, – paaiškina George'as.
Keleiviams pavalgius, laivas plaukia toliau. Trečias mūsų sustojimas – rausvu smėliu garsėjantis XI (lietuviškas tarimas: „Ksi“) paplūdimys. Ir įgula, ir keleiviai jau pavargę, todėl niekas nebenardo, o tiesiog mėgaujasi smėlėtu paplūdimiu, kuris Kefalonijoje yra retenybė, nes dauguma pajūrio ruožų yra akmeningi. XI paplūdimys išskirtinis tuo, jog jame gausu žmogaus odai naudingo mineralinio molio. Todėl keleiviai yra kviečiami išbandyti natūralias SPA procedūras laukiniame paplūdimyje. Kol turistai mėgaujasi moliu, smėliu ir vandeniu, broliai laive paruošia šaltos kavos ir valtele atplukdo ją svečiams.
Grįžę į laivą visi apsnūsta, atsipalaiduoja, mėgaujasi likusia kelione, todėl tęsiame pokalbį su Petrosu. Jis prasitaria, kad per ketverius metus esame pirmieji turistai, atvykę iš Baltijos šalių. Daugiausiai jiems tenka bendrauti su keleiviais iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Olandijos, Italijos. Visgi broliai teigia girdėję apie Lietuvą. Stereotipiška, tačiau mūsų šalį jie žino dėl krepšinio pasiekimų ir gražių moterų.
Kelionė „Queen Bee“ laivu truko visą dieną: iš uosto išvykome 9 valandą ryto, o grįžome apie 17 valandą vakaro. Kelionė vienam asmeniui kainavo 50 eurų – tokios kainos vyrauja tarp visų panašias paslaugas teikiančių verslininkų. Laivai, kurie išplaukia iš Argostolio, dažniausiai siūlo panašius maršrutus, todėl pagrindinėse stotelėse sutikome ne vieną turistų grupę. Tiesa, „Queen Bee“ iš kitų išsiskiria ne tik išvaizda: iš šio laivo denio sklinda itin garsus klegesys, muzika, bendri pašnekesiai. Dėka brolių turistai kelionės metu gali pasijusti didelės graikų šeimos nariais.
Petrosas ir George'as šį įspūdį nori ir toliau stiprinti, todėl brolių galvose jau dabar kuriami dideli ateities planai. „Kitąmet norėtumėme įsigyti naują „Queen Bee“. Svajojame apie didesnį laivą, kuriame mūsų turistams būtų daugiau erdvės. Be to, norėtumėme, kad mama Tina plaukiotų kartu su mumis ir galėtų patiekti tik ką iš orkaitės ištrauktą maistą – tam jai reikia tinkamos virtuvės laive. Žiemą dirbsime savo darbus ir pavasarį mėginsime įgyvendinti šią svajonę.“ – prieš atsisveikindamas taria Petrosas.