Filipinų salynas išsimėtęs Ramiajame vandenyne, Pietryčių Azijoje. Visą archipelagą sudaro maždaug 7107 salos, nors sakoma, kad po kiekvieno potvynio jų lieka vis mažiau. Kelionių organizatorius „GRŪDA“ atrinko 5 įspūdingiausias salas: Luzono, Palavano, Sebu, Boholio ir Panglao.
15 dienų pažintį su Filipinais keliautojai pradeda nuo Palavano salos. Tai viena mažiausiai urbanizuotų ir apgyvendintų Filipinų salų, išsaugojusi daug nepaliestos gamtos plotų. Daugelis sutiktų, jog Palavano sala – pati paslaptingiausia Filipinų salyne. Įspūdingi kalkakmenio skardžiai iškyla virš turkio žydrumo vandenyno, kurio koralai knibždėte knibžda įvairiaspalvėmis žuvimis. Čia taip pat glaudžiasi penkių retų rūšių jūriniai vėžliai. Sala vilioja keliautojus savo gamta: paslaptingais urvais, tyro vandens kriokliais ir vešliais miškais, pilnais egzotinių paukščių. Tai pasakiškų atostogų sala!
Lankomas tropikų rojus El Nido – charizmatiškas ir jaukus kurortas Palavano salos šiaurėje, prie pat Baquit archipelago. Jis dažnai tituluojamas gražiausia vieta Filipinuose. El Nido keri savo ypatinga gamta: nuostabios įlankos, skaidrus vanduo, uolos, stačiai išnirusios iš jūros gelmių ir laukiniai balto smėlio paplūdimiai. Povandeninio pasaulio mylėtojus vilioja įspūdingi koralų rifai bei įvairiaspalvių žėrinčių žuvyčių būriai. Čia nėra tradicinio kurortų restoranų šurmulio, įkyrių prekeivių ir triukšmingų barų. Palyginus su Tailando turizmo girnomis, čia tyku ir ramu.
El Nido apsuptas salų ir salelių, tad po jas organizuojami pasiplaukiojimo turai vietinėmis valtelėmis. Turai yra standartizuoti, valdžios reguliuojamomis kainomis. Vietinė valtis bangka – nedidelis laivelis, šonuose remiamas poros pailgų atramų. Į mažesnius telpa pora žmonių, į didžiuosius – koks dvidešimt. Nuostabus jausmas plaukti mėlyna jūra, stebint, kaip valties atramos teškia vandenį, o fone keičiasi į jūrą smengančios uolinės salos, atsispindinčios lygiame vandenyje.
Vėliau keliaujama į Palavano salos sostinę Puerto Princesą ir Sabango požeminių upių nacionalinį parką. Čia keliautojai turi galimybę išvysti laukines makakas, žaismingas voveres bei egzotinius paukščius. Požeminė upės yra Palavano salos gamtos turtas, 2011 metais įtrauktas į Septynių naujųjų pasaulio gamtos stebuklų sąrašą. Ji tituluojama bene ilgiausia požemine upe pasaulyje.
Prasigraužusi kelią pro kalkakmenio kalnus upė vingiuoja po Palavano salos kalvomis daugiau nei 8 km, kol įteka į Pietų Kinijos jūrą. Urve, kuriuo teka upė, susidarė aukšti požeminiai tuneliai, didžiuliai stalaktitų ir stalagmitų dariniai bei keletas olų. Keliautojai turi galimybę nedidele valtele, lydimi vietinio gido, leistis gilyn į urvą. Čia tvyro visiška tamsa ir tik vedlio turimas žibintas nušviečia kelią, tad dažnas pasijaučia lyg kitame pasaulyje.
Kelionei įpusėjus lankoma Sebu sala – tikra Pietų Filipinų karalienė. Čia 1521 m. išsilaipino keliautojas F.Magelanas kartu atveždamas ir katalikų tikėjimą. Saloje lankomas Magelano kryžius – tai kopija kryžiaus, kurį garsusis keliautojas pastatė pažymėdamas naują Romos katalikų teritoriją. Pats Magelanas buvo nužudytas vieno iš Visajų genčių vadų, Lapu-Lapu, vizito į šalia esančią Mactano salą metu.
Kitą dieną keliautojai keltu plaukia į egzotiškąją Boholio salą centriniame Filipinų salyne. Tai nedidelė ir mažai apgyvendinta, vešliomis džiunglėmis pasidabinusi sala, kuri turistus vilioja garsiosiomis Šokoladinėmis kalvomis. Smaližiams teks nusivilti – jokio šokolado čia nėra. Šį pavadinimą jos gavo dėl rudos spalvos, kuria kalvos nusidažo sausojo sezono metu. Šiuo metu suskaičiuojama apie 1500 kalvų, kurių aukštis siekia nuo 30 iki 50 metrų. Išvydus visą slėnį, nusėtą lyg piltuvėliu ar rankomis suformuotomis kalvomis, kyla klausimas, kaip jos čia atsirado ir kam jos skirtos?
Iki šios dienos geologai neranda tikslių atsakymų į šiuos klausimus ir nesutaria, kaip ant Boholio salos vidurio plokščiakalnio atsirado šios neįprastos klinčių kalvos. Viena iš legendų byloja, jog kadaise čia gyveno jaunas ir stiprus milžinas Arogo, kuris pamilo paprastą mirtingąją merginą. Jai mirus Arogo graudžiai verkė, o jos ašaros krito žemyn ir virto kalvomis, simbolizuojančiomis jo gedulą. Visgi populiariausia hipotezė yra ta, kad kūginės kalvos atsirado iš susidariusių koralinių rifų formuojantis Boholio salai. Šokoladinės kalvos – nepakartojamas reginys, paliekantis neišdildomą įspūdį.
Dar viena kelionės įdomybė – pažintis su mažiausiais ir seniausiais pasaulio primatais tarsyrais, arba kitaip – ilgakulniais. Šie delno didumo padarėliai veisiasi tik Pietryčių Azijos salose. Maži ir pūkuoti tarsyrai panašūs į nedideles beždžionėles. Tarsyrai – seniausi primatai, kurių giminė žemėje gyvuoja jau 45 mln. metų. Dienos metu jie snaudžia lapų pavėsyje, o supratę, kad juos stebi, atmerkia didžiules geltonas akis ir pradeda tyrinėti aplinką.
Pasislėpti nuo jų – sunku. Galvą tarsyrai gali pasukti net 360 laipsnių kampu! Stipriais pirštais jie tvirtai laikosi įsikibę už šakų ir, esant reikalui, mikliai šokinėja nuo vienos šakos ant kitos. Dėl ilgų galinių kojų, šie gyvūnėliai gali nušokti iki 5 metrų! Nors jie atrodo nekaltai, tarsyrai yra vieninteliai visiškai mėsėdžiai primatai. Jie medžioja įvairius vabzdžius, varles, driežus ar nedidelius paukščius. Kadangi tarsyrai gali atsivesti tik po vieną jauniklį per metus, jie priversti kovoti už išgyvenimą. Deja, dėl savo patrauklumo tarsyrai yra labai paklausūs juodojoje rinkoje, todėl pamažu nyksta.
Susipažinę su švelniaisiais Boholio gyventojais, keliautojai sėda į baržos tipo laivą ir vyksta į vaizdingą kruizą Loboko upe. Kitą dieną lankoma dar viena dangiško poilsio oazė – Panglao sala, kurios krantus puošia balto smėlio paplūdimiai. Žavios įlankos bei koraliniai rifai vilioja povandeninio pasaulio gerbėjus. Mėgstantiems aktyvesnes pramogas, yra rekomenduotina išbandyti įvairius turus, pavyzdžiui, delfinų ir banginių stebėjimą, ar aplankyti netoliese esančias Balicasag, Virgin ar Pamilacan salas.
Paskutinė kelionės diena skirta artimesnei pažinčiai su didžiausia Filipinų Respublikos sala – Lusonu. O tiksliau su čia įsikūrusiu chaotišku Filipinų megapoliu, gyvybe pulsuojančiu kontrastų miestu Manila. 1571 m. miestą įkūręs ispanų konkistadoras Miguelis Lopozas de Legazpis Manilą paskelbė Filipinų sostine. Ispanų valdžia tęsėsi daugiau nei 300 metų, kol Filipinai buvo perleisti JAV. Vėliau Manila taip išgražėjo ir prasiplėtė, jog buvo vadinama „Azijos Paryžiumi“. Jai buvo prognozuojama šviesi ateitis.
Viską pakeitė Manilą užklupęs ir visa savo jėga sudrebinęs Antrasis pasaulinis karas. Didžios miesto vizijos buvo sugriautos kartu su „Azijos Paryžiaus“ pastatais, o Manilos vardas minimas kartu su Varšuva, Hirošima ir Hamburgu – miestais, labiausiai nukentėjusiais per Antrąjį pasaulinį karą. Dabar Maniloje, vadintoje Rytų Perlu, varguolių lūšnelės kukliai glaudžiasi stiklinių daugiaaukščių šešėlyje. Manilos lūšnynuose gyvena ~ 4 mln. žmonių – beveik 35 % sostinės gyventojų.
Nuolat bruzdančiomis miesto gatvėmis, tarsi arterijomis, nepaliaujamai teka sostinės gyvenimas. Tai miestas, kuris besiskindamas kelią pro kolonijinės Ispanijos ir vartotojiškos JAV palikimą, kuria savitą chaotišką kultūrą. Ne veltui garsus lietuvių keliautojas Matas Šalčius Filipinus pavadino „Mažąja Pietryčių Azijos Amerika“.
Artimiausios kelionių organizatoriaus „GRŪDA“ kelionės į Filipinus su profesionaliu kelionės vadovu iš Lietuvos – 2020 m. sausio 25 dieną, vasario 15 dieną (garantuotas išvykimas, liko 3 vietos) ir kovo 21 dieną (yra ir daugiau datų).
Daugiau kelionių į tolimus kraštus galite rasti ČIA.
TAIP PAT SKAITYKITE:
