Autoriaus filmus galima rasti Youtube, sekite naujienas Facebook, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje Journey.lt.
Paskutinis kaimelis, kuriame praleidau daug laiko, parodė labai įdomių dalykų. Draugiškai pasisveikinau su vadu, kuris labai ilgai laikė mano ranką ir kartojo „wa wa wa wa…“ Padovanojau jam cigarečių. Vėliau gavęs kvietimą pašniukštinėjau po trobeles. Vienos moterys gamina valgyti, kitos sukasi sau tabako suktines. Be vyrų leidimo į jų namukus įeiti draudžiama.
Stipriosios lyties atstovai ir moterys gyvena atskirai. Vyrauja daugpatystė. Vyrai užeina į dailiosios lyties atstovių namuką tik tuomet, kai „užsimano“. Nepadeda nei vaikų auginti, nei jų auklėti. Visa tai atlieka mamos. Po vaiko gimimo šeimose lytiniai santykiai prasideda tik po 2 ar 5 metų.
Pavaišinu visus cigaretėmis. Vietiniai labai apsidžiaugia. Nuotaika gera, visi laimingi. Svečių priėmimo proga kaimo vyrai nueina į šalia esantį lauką ir parodo, kaip anksčiau kovodavo kaimai tarpusavyje. Vėliau sekė nugalėtojų šokis ir grįžimas į kaimelį. Moterys taip pat prisijungė prie genties šokio.
Pietums bus keptas paršelis, kurį dar reikės paruošti. Dani gentis turi visą ceremoniją paršeliui paruošti. Kiaulės jiems labai svarbios. Jų mėsa naudojama maistui, kraujas – ritualinėms ceremonijoms, kaulai ir uodegos – papuošalams, o šonkauliai – saldžiosioms bulvėms pjaustyti. Taip pat kiaulės naudojamos mainams ar dovanojamos norint susitaikyti. Dar čia auginamos saldžiosios bulvės, cukranendrės ir tabakas. Genties atstovai parduoda akmenis kirviams gaminti, medieną, gyvulių odas ir paukščių plunksnas.
Grįžtu prie paršelio recepto. Pirma, genties vyrai sukapojo malkas ir ant jų sukrovė akmenis. Rankiniu būdu užsikūrė laužą ir paliko akmenis įkaisti. Tuo metu kiti pasiėmę lanką su strėle nušovė paršelį ir apsvilino šerius.
Kaimo vadas išdarinėjo paršelį su labai aštriu bambukiniu pagaliuku. Moterys išklojo duobę lapais, tuomet į ją gražiai sudėjo įkaitusius akmenis, priklojo dar lapų, vėliau dėjo saldžiąsias bulves, kitas daržoves ir ant viršaus išdarinėtą paršelį. Vėliau viską dar kartą užklojo lapais, aprišo ir paliko troškintis daugiau nei valandai. Po valandos laukė nuostabi puota su minkšta kiauliena ir saldžiosiomis bulvėmis.
Po paršelio ceremonijos eidamas per kitą kaimelį gavau gerą įspūdžių dozę. Kaimelio vyriausiasis nuėjo atnešti 350 m. senumo mumijos. Kaimelis mumifikavo savo labai gerbiamą vadą, kuris prieš mirtį nurodė būtent taip pasielgti, kad saugotų kaimą ir po savo mirties. Žinoma, man reikėjo pačiupinėti. Oda buvo kaip sukietėjusi plėvė, tačiau pažeidžiama. Tai buvo įspūdingas reginys. Gal kitų skrandžiai ir nebūtų viduje sulaikę kiaulienos žvelgiant į šią mumiją.
Dani gentyje draudžiama tuoktis su giminėmis. Šios genties atstovai dažnai gyvena grupelėse ir labai padeda vieni kitiems. Ar tai ūkio darbai, ar namelio statyba – dalyvauja visas kaimas. Vietą, kur bus statomas naujas namelis, nustato vadas. Jis taip pat kalbasi su dievais ir gali prišaukti arba sustabdyti lietų.
Taip pat gentyje vyrauja baisoka tradicija, kuri vadinama Palek. Kai miršta artimas žmogus, moterys sau nusikerta po pirštą. Pirštus kertasi tuomet, kai miršta vyras, vaikas ar brolis. Skausmas, kurį jos patiria, simbolizuoja širdgėlą netekus artimojo. Visi pirštai sudaro delną, kuris simbolizuoja vientisą, pilną ir stiprią šeimą. Netekus vieno nario, harmonija griūva. Lygiai taip pat su pirštais, kuomet vieno netenka, delnas nebėra toks stiprus, koks buvo.
Gyjantis pirštas skatina moterį susidoroti su širdies skausmu. Sako, kad pirštas užgis tik tada, kai moters viduje dings skausmas ir ji baigs gedėti. Niekada nekertamas nykštys, nes jis simbolizuoja patį rankos savininką. Kirtimui naudoja kirvį, peilį arba mečetę.
Pirštų kapojimo tradicija populiari tik tarp moterų, tačiau vyrai taip pat turi savą gedėjimo būdą.
"Pirštų sau nekertame, nes tai trukdytų atlikti fizinį darbą. Bet mes nusipjauname dalį ausies", - sakė genties vadas.
Taip pat vyrų grupė gedėdama maudosi purvo voniose (purve). Tai simbolizuoja, kad žmogus atsirado iš žemės ir grįžta į ją atgal.
Dani tradiciškai tikėjo animizmu. Animistai pabrėžia savo pagarbą gyvųjų organizmų ir dvasių bendrijos įvairovei, su kuria žmonės dalijasi pasauliu (kosmosu). Daugelis animistų tiki, kad gamtoje ir tam tikrose vietovėse yra dvasių, kurios kartais gali turėti tokią pat galią kaip ir žemesniosios dievybės.
Daug dėmesio skyrė savo neseniai mirusioms protėvių dvasioms. Stengdavosi jas nuraminti, kad nesukeltų ligų, bėdų ar disbalanso, kurio negalėtų suvaldyti genties šamanai. Iki 1930 m. gentis nebuvo žinoma plačiajam pasauliui. Kai ją atrado, šios genties atstovai neturėjo metalinių įrankių, naudojosi tik akmeniniais ir mediniais.
Kitoje dalyje dalyvausiu genčių festivalyje, kur vyriausybė sunkvežimiais iš kaimelių suveža skirtingų klanų žmones. Ir kas atsitiks, kai paragausiu betelio riešuto.
Autoriaus filmus galima rasti Youtube, sekite naujienas Facebook, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje Journey.lt.
