Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kelionė iš Madeiros į Vilnių truko beveik parą, teko važiuoti ir autobusu: „Tai – pasityčiojimas iš žmonių“

Į 15min kreipėsi skaitytoja, kuri trečiadienio (birželio 22 d.) ankstyvą rytą parvyko iš atostogų Madeiroje. Poilsį nuostabaus grožio saloje apkartino nesklandumai: skrydis į Madeirą buvo nukeltas trims dienoms, o grįžtantys iš jos išvakarėse gavo kelionių organizatoriaus pranešimą, kad lėktuvas leisis ne Vilniuje, o Varšuvoje, ir iš ten Lietuvą teks pasiekti autobusu. Keliautojai pasipiktino ne tik dėl nesklandžios kelionės, bet ir dėl to, kad nebuvo paaiškinta, kodėl tai vyksta. „Itaka Lietuva“ atstovė portalui teigė, kad visa tai lėmė keli veiksniai, ir patikino, kad stengėsi rasti geriausią sprendimą.
Lėktuvas
Lėktuvas / 123RF.com nuotr.

Išvakarėse sužinojo, kad parskris ne į Vilnių

Kaip pasakojo į Madeirą atostogų skridusi Dovilė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas), dar ruošiantis teko sunerimti dėl keliomis dienomis pavėlinto skrydžio:

„Išskristi į Madeirą turėjome birželio 11 d. Likus dviem dienoms iki numatyto skrydžio buvo pranešta, kad skrydis įvyks birželio 14 d. Buvome rezervavę automobilį, teko atšaukti rezervaciją ir pakeisti datą – tai kainavo laiko ir nervų, teko keisti sveikatos draudimo laikotarpį ir iš naujo derinti atostogas su darbdaviu. Taigi kelionės pradžia iš tiesų buvo nemaloni, bet tikėjomės, kad vėliau viskas bus gerai. Anaiptol.“

123rf.com nuotr./Madeira
123rf.com nuotr./Madeira

Dovilė pasakojo, kad atostogas pačioje Madeiroje organizavosi patys, jos praėjo išties gerai. Pašnekovė pripažino, kad dėl nukelto skrydžio į priekį, nors tai ir sukėlė asmeninių nesklandumų, pasistengė situaciją priimti ramiai. Tačiau skrydis atgal išbandė keliautojų nervus.

Lėktuvas atostogautojus parskraidinti į Vilnių turėjo birželio 21-ąją, tiesa, kokiu laiku, keliautojai nežinojo iki paskutinės dienos. Tik likus mažiau nei parai iki skrydžio, pašnekovės teigimu, jie sulaukė patikslinimo dėl kelionės laiko ir įspėjimo, kad lėktuvas tądien išskris, bet ne į Vilnių.

„Laukėme patvirtinimo dėl skrydžio iki paskutinės minutės. Žinią apie tai gavome tik išvakarėse, iki tol tikslus jo laikas nuo mūsų buvo slepiamas. Ir tai, ją gavo ne visi keliautojai, tik per vakarienę viešbutyje išsikalbėjome, kiti net nežinojo, kas ir kada laukia. Taigi likus mažiau nei 24 valandoms iki skrydžio gavome žinutę, kad skrydžio kryptis yra keičiama – pasirodo, iš Funšalio oro uosto skrisime ne į Vilnių, bet į Varšuvą, kuri yra kone 400 km atstumu nuo Vilniaus. Mums nebuvo suteikta jokios informacijos ir neįvardytos jokios tokio pasikeitimo priežastys, – savo laiške redakcijai, dar viešėdama Madeiroje, dėstė skaitytoja.

– Kaip iš Varšuvos turime pasiekti Vilnių po maždaug 5 valandų skrydžio? Labai paprastai. Tiesiog autobusu, kuris, numatyta, mus veš dar apie 8 valandas iki Vilniaus. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad iš viešbučio Funšalyje mes išvykstame 10.25 val. ryte, skrydis į Varšuvą – 13.15 val., ten būsime apie 19.30 val., dar valanda bagažui atsiimti, perkrauti jį į autobusą, taigi geriausiomis sąlygomis apie 20.30 val. vietos laiku autobusu paliksime Varšuvą. Idealiausiu atveju apie 5 val. ryto turėtume pasiekti Vilnių.“

Likus mažiau nei 24 valandoms iki skrydžio gavome žinutę, kad skrydžio kryptis yra keičiama.

Trečiadienį, jau po kelionės, susiskambinus su Dovile, ji patvirtino, kad Vilnių pasiekė sėkmingai apie 6 val. ryto, tačiau ilga kelionė autobusu po ne tokio jau trumpo skrydžio buvo išties varginanti ir keliautojų maloniai nenuteikė:

„Kai sužinojome, kokia kelionė laukia namo, ištiko vos ne panika – nes beveik para, kurios ir prireikė grįžti, yra tikrai labai daug, juolab kad turėjo būti skrydis į Vilnių. Visi buvo labai pavargę, miegoti autobuse buvo neįmanoma. O grįžę dar turėjome sėsti į automobilį ir vykti į kitą miestą, nes gyvenu ne Vilniuje, – taigi dar dvi valandos kelio. Jau iš anksto buvau įspėjusi darbdavį, kad šiandien darbe dar nepasirodysiu.“

Papiktino neįvardytos priežastys

Dovilė 15min pasakojo bendravusi ir su kitais keliautojais, nuotaikos visų labai panašios – pyktis ir nusivylimas, kad kelionių organizatorius net nesiteikė paaiškinti priežasčių, kodėl tai vyksta.

„Klausėme dėl tokių pokyčių organizatoriaus atstovės Madeiroje, ji negalėjo mums paaiškinti, sakė, kad galėsime aiškintis sugrįžę į Lietuvą, – pasakojo skaitytoja ir pridūrė: – Suprantu, kad Madeiros oro uostas reikalauja tinkamą patirtį turinčių lakūnų, jei priežastis – kad negalėjo jų rasti, bet galėjo mus bent informuoti, gal būtų kilę mažiau nepasitenkinimo.“

Moteris kelia klausimą ir dėl parvykimo iš Varšuvos į Vilnių. Pasak jos, tuo metu buvo ir skrydis iš Varšuvos į Vilnių, tačiau jiems, pasak pašnekovės, niekas to nepasiūlė. Vienintelė pateikta galimybė – grįžti autobusu.

„Kažin kodėl ši kelionių agentūra nesiūlė mums lėktuvo iš Varšuvos į Vilnių? Kai mums pranešė, kad skrisime į Varšuvą, matėme, kad dar buvo laisvų lėktuvo bilietų į Vilnių, bet jokios kitos galimybės mums nebuvo pateiktos. Nes „Itaka“ žiūri tik naudos sau, o ne klientams, kurie, kaip kokie gyvuliai, po varginančio skrydžio lėktuvu vežami ilgas valandas autobusu. Tai – pasityčiojimas iš žmonių, ką jau kalbėti, kad tokiai agentūrai dar mokėjome pinigus už atostogas.

Ką davė ši kelionė su tokia agentūra? Papildomai išleistus pinigus, jokių paaiškinimų dėl situacijos, jokių pasiūlytų alternatyvų, kažkam kitam permestas atsakomybes, nežinomybę, nuovargį, jau nekalbant apie tai, kiek streso buvo sukelta. Ketiname kreiptis į kelionių organizatorių, tai ketina daryti ir kiti keliautojai, juolab kad žmonės dalijosi, jog po to, kai buvo nukeltas skrydis į priekį, teiravosi agentūros, ar tikrai viskas bus gerai, ar nebus problemų dėl skrydžio atgal – juos patikino, kad viskas bus gerai. O buvo kaip buvo“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Vida Press nuotr./Stebuklingoji Madeiros sala
Vida Press nuotr./Stebuklingoji Madeiros sala

Ieškojo greičiausio ir patogiausio būdo grįžti

Kelionių organizatoriaus „Itaka Lietuvoje“ pardavimų vadovė Daiva Strumskienė 15min aiškino, kad nesklandumus dėl perkeltų skrydžių ir atšauktų kelionių (birželio 21 ir 28 d.), apie kurias pranešė šios savaitės pradžioje, lėmė keletas susidėjusių aplinkybių.

„Popandeminiu laikotarpiu turizmo sektorius išlieka jautrus ir permainingas, stipriai veikiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Dar šią žiemą įsismarkavus koronaviruso pandemijai, keliautojų skaičius buvo nuolat kintantis, kurį laiką žmonių planus veikė ir Ukrainoje prasidėjęs karas. Tačiau jau balandžio pradžioje įvyko staigus kelionių paklausos šuolis. Dauguma žmonių pirko keliones artimiausiais – gegužės ir birželio – mėnesiais. Aviacijos srities specialistai dalijosi perspėjimais, kad auganti paklausa visame pasaulyje, ir ypač Europoje, gali būti didesnė nei galimybės.

Kelionių organizatoriai į tai reagavo, ir keliones planavo itin atidžiai. Bet sudėtingą situaciją dar labiau apsunkino papildomi veiksniai: oro uostų skrydžių valdymo ir antžeminio aptarnavimo darbuotojų streikai, pasikartojantys beveik kas savaitę, taip pat oro erdvių ribojimai ir pan. Tai į iš anksto suplanuotą kelionių tvarkaraštį įnešė daug korekcijų.

Europos oro uostai susiduria su lėktuvų vėlavimais, oro bendrovių sprendimu skrydžius perkelti ir net atšaukti. Vien „Lufthansa“ Europoje atšaukė apie 900 skrydžių. Pokyčius skrydžių tinklelyje pastarąsias savaites stebime Didžiojoje Britanijoje, Olandijoje, Belgijoje ir kitur.

Svarbi aviacijos sektoriaus situacijos problema yra žmogiškųjų išteklių trūkumas, t. y. nepakanka tiek skrydžių įgulų, tiek pilotų. Kiekviena skrydžio įgula turi griežtai reglamentuotas darbo valandų normas ir įvykus nenumatytoms aplinkybėms skrydis gali vėluoti ar neįvykti net ne todėl, kad nėra lėktuvo, o todėl, kad turimų įgulų darbo valandų limitas yra pasibaigęs ir jie negali perimti kito reiso.

123RF.com nuotr./Lėktuvas
123RF.com nuotr./Lėktuvas

Visa ši aviacijos „perkaitimo“ grandinė, deja, palietė ir mūsų klientus, – dėstė D.Strumskienė ir pridūrė: – Kalbant apie jūsų minimą atvejį, nebuvo taip, jog tas pats lėktuvas, kuris turėjo skristi į Vilnių, buvo nukreiptas į Varšuvą, tiesiog situacija yra tokia, kad šias dvi savaites nėra lėktuvų į Vilnių ar iš Vilniaus. Todėl tas reisas buvo pakeistas – ieškojome sprendimų, kaip galime parskraidinti turistus. Rastas variantas buvo pora Lenkijos oro uostų, artimiau ir patogiau, deja, variantų nebuvo.“

Tiesiog situacija yra tokia, kad šias dvi savaites nėra lėktuvų į Vilnių ar iš Vilniaus.

Paklausta, kodėl keliautojams nebuvo pasiūlyta jokios kitos galimybės pasiekti Vilnių, išskyrus parvykimą autobusu, D.Strumskienė sakė, kad buvo ieškoma įvairių variantų, greičiausio ir patogiausio būdo grįžti visiems:

„Kaip kelionių organizatorius rūpinamės saugiu keliautojų parvykimu iki Vilniaus ir, gavus aukščiau minėtą informaciją dėl skrydžių pokyčių, buvo ieškomas patogiausias būdas pargabenti turistus iš Madeiros. Per trumpą laiką pavyko suderinti artimiausią įmanomą grįžimui tašką – Lenkijos oro uostus. Šiuo metu visas turizmo sektorius ir aviacija yra labai apkrauti. Keliautojai iš Madeiros Lenkiją pasiekė jau vakare, o tokiu metu iš Varšuvos ar kitų miestų jau nebebuvo lėktuvų, kuriais būtų galima visus turistus parskraidinti į Vilnių. Negalime išskirti kelių žmonių iš viso lėktuvo ir jiems sudaryti kažkokių kitokių sąlygų.

Atskridusius keliautojus – apie 170 žmonių – pasitiko „Itaka“ darbuotojai iš Lenkijos ir nukreipė į užsakytus autobusus, kuriais jie pasiekė Vilnių. Ir toliau vykstant sutrikimams skrydžių tvarkaraščiuose, šis būdas buvo tikrai pats operatyviausias ir patogiausias.“

Apie pokyčius informavo klientus ir agentūras

Kaip teigė skaitytoja Dovilė, keliautojus ypač papiktino tai, kad nebuvo pateikta jokių paaiškinimų, kodėl skrydis nukeliamas, kodėl keičiama kryptis. Kelionių organizatoriaus atstovė teigė, kad buvo ne visai taip – pasak jos, apie pokyčius buvo informuojama dviem būdais.

„Apie pokyčius informavome dviem būdais. Vienas būdas buvo SMS žinutė tiesiogiai klientui, kuria mes negalime aprašyti situacijos, tai yra labai trumpas pranešimo tekstas. Kitas – pakankamai išsamus laiškas su paaiškinimais ir alternatyviais sprendimais kelionių agentūroms – taškams, kurie parduoda ir platina organizatoriaus keliones. SMS žinutės ir laiškai buvo siunčiami tuo pačiu metu, galbūt laiko stoka apsunkino komunikaciją, bet tikrai siuntėme informaciją kelionių agentūroms, kas ir kaip siūloma, kodėl viskas vyksta. Taigi iš mūsų pusės komunikacija tikrai buvo.

Jei buvo kokie individualūs paklausimai – skambučiu, žinute, laišku, dar kartelį pažymėsiu, kad visi mūsų komandos pajėgumai irgi buvo nukreipti į tai, jog sudėliotume visą logistiką ir visi keliautojai parvyktų saugiai iki Lietuvos ar būtų informuoti, kad yra pasikeitę planai, – kalbėjo D.Strumskienė ir pripažino, kad ir patys kelionių organizatoriaus atstovai patyrė šoką dėl susiklosčiusios padėties, ir supranta keliautojus, kad tokie nesklandumai pakišo koją džiaugsmingoms atostogoms:

– Turizme dirbu jau daugiau kaip 15 metų, labai retai pasitaiko tokių atvejų. Būna atvejų dėl vėlavimo, gedimų, skrydžio atšaukimų, kai lėktuvai nesusirenka, šiuo atveju situacija buvo visiškai priešinga, kai lėktuvai yra pilni ir mūsų skrydžiai užpildyti pusantro mėnesio į priekį visomis kryptimis iš Vilniaus. Tikrai tokio anšlago jau seniai nebuvo, po pandeminio laikotarpio tai pirmas kartas, kad tokia paklausa ir vietų trūkumas. O dar susiduriame su papildomais trukdžiais – kaip aviacijos streikų grandinė, kuri visiškai netikėtai šiuo atveju neišsisprendė. Tikrai labai gaila ir pačių keliautojų, ir tai, kad tai įvyko mūsų atveju ir su Madeira.“

123rf.com/Madeira
123rf.com/Madeira

Pasiteiravus, ar keliautojams numatoma kompensuoti patirtus nuostolius, D.Strumskienė teigė, kad visi keliautojai gali kreiptis į kelionių organizatorių:

„Kiekvienas keliautojas į organizatorių gali kreiptis raštu, žiūrėsime individualiai, kalbėsime. Viskas labai priklauso nuo situacijos. Dėl atšauktų suplanuotų kelionių (birželio 21 ir 28 d. – red.) irgi buvo visokių situacijos sprendimo būdų.“

Atšauktos dvi birželio kelionės į Madeirą

Pirmadienį dėl oro linijų bendrovių „Enter Air“ ir „Smartwings“ atšauktų skrydžių kelionių organizatorius „Itaka“ pranešime žiniasklaidai informavo, kad birželio 21 ir 28 d. į Madeirą turėję vykti lėktuvai nekils, todėl atšaukiami abu šių datų atostogų paketai.

„Itaka“ generalinis direktorius Dominikas Miłowskis atsiprašė keliautojų, teigdamas, kad su tokia situacija aviacijos sektoriuje susiduria pirmą kartą per 30 agentūros gyvavimo metų, ir patikino, kad ieškota įvairių sprendimų.

Kelionių organizatoriaus „Itaka“ didžiąją dalį skrydžių vykdo su oro linijų bendrovėmis „Enter Air“ ir „Smartwings“, kurios atlieka reguliarius ir užsakomuosius skrydžius visame pasaulyje. Kaip priežastis, kodėl atšaukiami šie du konkretūs skrydžiai, nurodomas skrydžių įgulų trūkumas: Madeiros oro uostas yra ypatingoje geografinėje vietovėje ir nusileidimas jame – vienas sudėtingiausių pasaulyje, todėl ten gali skristi tik specialius mokymus praėję ir itin patyrę pilotai.

123RF.com nuotr./Skrydis
123RF.com nuotr./Skrydis

„Mes labai apgailestaujame dėl keliautojų lauktų ir neįvykusių atostogų. Už atšauktas keliones žmonės atgaus pilnas sumokėtas įmokas. Bet mes taip pat suskubome ieškoti ir alternatyvių situacijos sprendimų: visiems atšauktų skrydžių keliautojams pasiūlėme galimybę į Madeirą išskristi iš Lenkijos oro uosto, padengiant kelionės iki Varšuvos išlaidas.

Keleiviai taip pat galėjo rinktis kitas alternatyvias kryptis arba datas su papildoma specialia nuolaida tiek iš Vilniaus, tiek iš Varšuvos. Kai kurie keliautojai pasinaudojo šia galimybe ir jau tą patį antradienį (birželio 21 d. – red.) išskrido į Madeirą iš Varšuvos, dalis keliautojų išvyko kitomis kryptimis – pvz., Maldyvus ar Kanarų salas su pritaikyta kelionių organizatoriaus specialia kaina“, – 15min sakė D.Strumskienė.

Kelionių organizatoriaus atstovų teigimu, atšauktos buvo tik šios dvi kelionės, visi kiti užsakomieji skrydžiai į Madeirą nuo liepos 5 d. įvyks pagal suplanuotą grafiką, kiekvieną savaitę.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?