Būtent apie šalies gamtą šį kartą ir pasakoja „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių ekspertai. Tad prieš jūsų akis – įspūdingiausių Malaizijos nacionalinių parkų aprašymai.
Taman Negaros nacionalinis parkas
Pirmasis nacionalinis parkas, kurį norime jums pristatyti, slepiasi Malaizijos pusiasalyje – žemyninėje šalies dalyje. Tai – Taman Negaros nacionalinis parkas (Taman Negara), garsėjantis savo didžiuliais džiunglių plotais. Saugomu gamtos kampeliu ši teritorija paskelbta dar 1938 m. – tuo metu parkas vadintas Jurgio V, Jungtinės Karalystės karaliaus, vardu. Dabartinis pavadinimas suteiktas 1957 m. – po to, kai Malaizija išsikovojo nepriklausomybę nuo Didžiosios Britanijos. Išvertus iš malajų kalbos, naujasis „Taman Negara“ pavadinimas reiškia tiesiog „nacionalinis parkas“.
Tankūs tropiniai miškai, keisčiausi grybai ir gigantiški paparčių lapai, išsikeroję krūmynai, įvairiaspalviai orchidėjų žiedai ir galybė įvairiausių gyvūnų: nuo žaismingų beždžionėlių, iki voverių skraiduolių, malajinių lokių, raganosių, tapyrų, leopardų, spalvingųjų paukščių – ragasnapių ir kt. Žinoma, džiunglių gyventojai dieną dažniausiai tūno pasislėpę, tačiau kai kuriems turistams visgi pavyksta juos išvysti savo akimis. Taman Negaros nacionalinis parkas garsėja ir savo lajų takais. Keliautojams siūloma vaikštinėti „medžių viršūnėmis“ ir grožėtis nuostabia džiunglių panorama.
Kinabalu nacionalinis parkas
Pabuvoję žemyninėje Malaizijos dalyje, persikelkime į salą. Ir ne bet kokią, o į Borneo, kuri dar žinoma Kalimantano vardu. Kuo ši sala išskirtinė? Ogi tuo, jog ją dalinasi net trys valstybės: Indonezija, Brunėjaus sultonas ir, žinoma, Malaizija.
Malaizijai priklauso šiaurės vakarinė Borneo dalis. Būtent čia stūkso ir didžiausia salos viršukalnė – Kinabalu kalnas. Jo aukštis – net 4095 metrai. Kone visą laiką kalno viršūnę dengia debesys, todėl jis atrodo šiek tiek mistiškai. Kinabalu supa labai turtinga biologinė zona, tad nenuostabu, kad tiek pats kalnas, tiek jo apylinkės paskelbtos nacionaliniu parku. Įdomu tai, jog ši gamtinė buveinė talpina didžiulę floros ir faunos rūšių, priskiriamų keturioms klimatinėms zonoms, įvairovę. Teritorijoje gyvena daugybė endeminių gyvūnų rūšių, tokių kaip Kinabalu milžiniškoji dėlė ar Kinabalu didysis sliekas. Šie gyviai neskamba itin patraukliai? Parko teritorijoje galima išvysti ir kur kas įdomesnių gyvūnų, pavyzdžiui, orangutangų, gibonų, malaizinių žebenkščių, juodųjų kirstukų ir kt.
Mulu Kalno nacionalinis parkas
Borneo saloje stūkso ne tik didingoji Kinabalu viršukalnė. Čia slepiasi viena iš didžiausių Malaizijos įžymybių – Mulu Kalno nacionalinis parkas (Gunung Mulu National Park). Kuo šis saugomos gamtos kampelis toks įdomus? Pirmiausia tuo, jog čia auga bene seniausi tropiniai miškai visame pasaulyje. O juose gyvena ir daug įvairiausių gyvūnų rūšių. Net 81 žinduolių rūšys, 270 paukščių rūšys, 55 reptilijų rūšys ir kt. Mulu Kalno nacionalinio parko teritorijoje knibždėte knibžda įvairiausios gyvybės.
Vieni iš seniausių pasaulyje tropinių miškų – tik viena nacionalinio parko įdomybė. Kita – po žeme besiraizgantys urvų labirintai. Teigiama, jog bendras jų ilgis – daugiau nei 300 km! Šie urvai į Borneo salą privilioja galybę mokslininkų, kurie po žeme atlieka tyrimus jau ne vieną dešimtmetį. Urvų sistema čia tokia didžiulė, jog kol kas ištyrinėta tik nedidelė jos dalis.
Tankios džiunglės, gilūs kanjonai, klintinės smilės, urvai – toks yra šis, tiek turistus, tiek mokslininkų ekspedicijas viliojantis nacionalinis parkas. Ne veltui jis laikomas Borneo salos vizitine kortele. 2000 m. parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Penango nacionalinis parkas
Kiek vėliau pristatysime dar vieną Borneo saloje esantį Malaizijos nacionalinį parką, tačiau dabar leiskimės į pažintį su kita, ne ką mažiau įdomia sala – Penangu. Ši sala, esanti netoli šiaurės vakarinių žemyninės Malaizijos krantų, neretai įvardijama kaip šalies brangakmenis, žavintis įspūdinga kolonijine architektūra, muziejų gausa, šventyklomis, o taip pat puikiais paplūdimiais, ryžių plantacijomis, nedidukais žvejų kaimeliais, džiunglėmis. Penango saloje slepiasi ir nedidelis, tačiau nuostabaus grožio gamta galintis pasigirti Penango nacionalinis parkas.
Tai saugomas kampelis, kuriame netrūksta žalumos – teritorijoje auga tankios džiunglės. Tačiau tai dar tikrai ne viskas: parkas driekiasi salos pakraštyje, todėl jo teritorijoje slepiasi net devyni paplūdimiai! Auksinis smėliukas, krištolo tyrumo vanduo ir medžių pavėsiai – kas gi gali būti geriau? Ir vis dėlto – gali! Penango nacionalinio parko teritorijoje gyvena daugiau nei 417 skirtingų gyvūnų rūšių, todėl mėgaujantis saulės voniomis ir maudynėmis galima išvysti paplūdimio smėliu ropojantį vėžlį, o tolumoje medyje čiulbantį spalvingą paukštelį.
Bako nacionalinis parkas
Vėl grįžkime į Borneo salą, mat joje slepiasi dar vienas išskirtinis gamtos kampelis – Bako nacionalinis parkas (Bako National Park). Kiek daugiau nei 27 kvadratinių kilometrų teritorija užimantis parkas įkurtas 1957 m. Jis garsėja savo tankiomis džiunglėmis, žavingais kriokliais, kone visus metus džiuginančiu puikiu klimatu, o taip pat į jūrą besileidžiančiais skardžiais, pakrantėje stūksančiomis įdomių formų uolienomis ir nedidukais laukiniais smėlio paplūdimiais.
Bako nacionalinis parkas – namai tūkstančiams įvairiausių gyvūnų. Tačiau parko įžymybėmis laikomos ne kas kitas, o didnosės beždžionės. Šie gyvūnai aptinkami tik Borneo saloje, o Bako nacionaliniame parke jų gyvena maždaug 275. Didnosės beždžionės – labai specifinės išvaizdos. Jos šmirinėja tiek pajūryje, tiek parko gilumoje – džiunglėse. Beje, šie gyvūnai – itin reti, jie įtraukti į Raudonąją knygą.
Tunku Abdul Rahmano nacionalinis parkas
Visai netoli Borneo salos krantų, 3–8 km atkarpoje nuo Kota Kinabalu miesto, slepiasi penkios nedidelės salelės: Gaja (Gaya), Sapi, Manukan, Mamutik ir Sulug. Visos jos ir drauge esanti jūrinė teritorija sudaro ne ką kitą, o Tunku Abdul Rahmano nacionalinį parką (Tunku Abdul Rahman National Park).
Daugiau nei du trečdalius parko valdų užima jūra: itin skaidrus, smaragdinės spalvos vanduo, kuriame gausu pastelinių koralų ir margaspalvių žuvelių. Tad greičiausiai nenustebinsime pasakydami, jog šis nacionalinis parkas – tikras nardymo gerbėjų traukos centras.
Keliautojai, kurie prisibijo arba tiesiog nemėgsta nardyti, nacionaliniame parke taip pat gali atrasti įdomių veiklų. Jiems organizuojami dienos turai, kurių metu plaukiama į visas penkias saleles. Saulės vonios egzotiškuose paplūdimiuose, ilgos maudynės, turai džiunglių takais, plaukimas kanojomis ar baidarėmis – Tunku Abdul Rahmano nacionalinio parko salos palieka neišdildomą įspūdį. Tik reikia turėti omenyje, jog šis parkas – gana populiarus, į jo salas atvyksta nemažai keliautojų.
Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Malaiziją.