Kelionė po Balkanus: tiek daug už tiek mažai

5 draugai, 14 dienų, beveik 6000 kilometrų ir apie 10 valstybių – savarankiškas Balkanų turas buvo intensyvi ir labai turtinga kelionė, palikusi be galo daug įspūdžių. Tai vis dar Europa, bet visai kitokia, negu mes ją pažįstam – gal truputį skurdesnė, prisimenanti karo žaizdas, bet labai gyvybinga ir nuoširdi, turinti didžiulį potencialą. Tai nei Vakarai, nei Rytai – Balkanuose susipina daugybė religijų ir kultūrų.
Albanija
Albanija / Małgorzatos Mozyro nuotr.

Asmeniškai man Balkanai labiausiai patiko dėl savo įvairovės: vieną dieną deginomės Adrijos jūros paplūdimiuose, kitą dieną žygiavome į kalnus ir lankėme autentiškus kalnų miestelius, žavėjomės vaizdingais slėniais, kalnų upių kanjonais ir ežerais, o dar vėliau vaikštinėjome senosiomis Balkanų miestų gatvelėmis, kur vienoje gatvėje galima pamatyti bažnyčią, mečetę ir cerkvę. Tai idealios atostogos žmonėms, mėgstantiems įvairovę.

Mūsų dviejų savaičių trasa: Vilnius – Krokuva (Lenkija) – Budapeštas (Vengrija) – Sarajevas – Mostaras – Blagajus ir Počitelis (Bosnija ir Hercegovina) – Dubrovnikas (Kroatija) – Kotoras ir Kotoro įlanka (Juodkalnija) – Komano ežeras, Albanijos Alpės, Tirana (Albanija) – Ochrido ežeras ir apylinkės – Skopjė (Makedonija) – Belgradas (Serbija) – Krokuva (Lenkija) – Vilnius.

Sarajevas – kultūrų ir religijų maišalynė

Mūsų pirmoji stotelė Balkanuose buvo Sarajevas – skaudžios istorijos liudininkas. Nors dauguma pastatų atstatyti, tačiau ir šiandien matome šiurpias neseniai praūžusio karo liekanas.

Miestas iš pirmo žvilgsnio liūdnas. Ant pastatų – skylės po kulkų, labai daug karo aukų paminklų ir atminimų vietų. Bet miesto centrinė aikštė labai gyvybinga – ten pilna kavinių, restoranų ir balandžių. Visą miestą išvaikščiojom pėsčiomis: aplankę centrinę aikštę dar nueikite į Baščaršijos prekyvietę, aplankykite mečetes, stačiatikių cerkves ir katalikų bažnyčias, paklaidžiokite upės tiltais, miesto gatvelėm.

Bosnijos ir Hercegovinos lobiai, kuriuos galima pamatyti vos per vieną dieną

Mūsų kita stotelė – Bosnijos ir Hercegovinos pietų miestas Mostaras. Tai vienas gražiausių šios šalies miestų. Jis įsikūręs prie Neretvos upės, per kurią osmanai nutiesė tiltą, sujungusį ne tik abu krantus, bet ir skirtingas kultūras bei religijas. Tiltas ir yra svarbiausias ir gražiausias miesto simbolis.

Visai šalia Mostaro yra dar keletas vietų, kurias būtina pamatyti – Blagajaus dervišų vienuolynas ir akmeninis kaimelis Počitelis. Užlipome ir į kalną netoli Blagajaus, kuriame stūkso turistų mažai lankyta pilis – viršuje apėmė jausmas lyg, Balkanai priklausytų tik mums.

Małgorzatos Mozyro nuotr./Blagajus
Małgorzatos Mozyro nuotr./Blagajus

Buvome vieninteliai žmonės, klajojantys viršūnėje, tad galėjome mėgautis niekieno nesudrumsta ramybe. Paskutinis sustojimas Bosnijoje buvo Kravice kriokliai. Nors tai pakankamai turistinė vieta, vis dėlto žavinti nuostabia gamta.

Małgorzatos Mozyro nuotr./Kravice kriokliai
Małgorzatos Mozyro nuotr./Kravice kriokliai

Keliaujant po Bosniją ir Hercegoviną automobiliu, visas aprašytas vietas galima aplankyti per vieną dieną. Iki vakaro, kertant kelis kartus valstybių senas, pasiekiam Kroatijos Dubrovniką.

Juodkalnija – pasakiško grožio kalnai ir jūra

Po pusdienio Dubrovnike išvykstame Juodkalnijos link. Įvažiuojant į šią nuostabią šalį už lango matome sodrios spalvos jūrą ir ją supančius kalnus. Ilgesnį sustojimą darome Kotoro įlankoje, Kotoro miestelyje, kur lipame į tvirtovę. Iš ten – ko gero, gražiausi kelionės kadrai. Važiuojant toliau apėmė nenumaldomas noras išsimaudyti nuostabaus grožio jūroje.

Pažiūrėję į kelionių vadovą maudynėms išsirenkame Sveti Stefan. Tai miestas-sala Adrijos jūros pakrantėje su brangiausiais viešbučiais ir prašmatniomis vilomis. Išsimaudę galų gale traukiame Albanijos link, kuri ir buvo mūsų kelionės pagrindinis tikslas.

Albanija – žavintis ir hipnotizuojantis chaosas

Tik kirtę sieną iš karto juntam, kad štai baigėsi Europa – įvažiuojame tarsi į atskirą civilizaciją, darosi vis egzotiškiau: už lango žmonės, ganantys gyvulius, siūlantys sezoninius vaisius ir daržoves, kioskai su šviežia skerdiena, visur kelio restoranėliai, bariukai ir daugybė komunistinio šalies diktatoriaus Hodžos laikotarpio bunkerių.

Pažintį su Albanija pradedam nuo kalnų šalies pietuose. Važiuojame Komano ežero link, iš kur planavom pasikelti į Albanijos Alpes. Iki sutemų pasiekiame mažą gyvenvietę, iš kurios ryte išvyksta keltas, plaukiantis Komano ežeru Valbonos gyvenvietės link. Iš ten galima pradėti kalnų pasivaikščiojimą. Miestelyje yra tik vienas mažas viešbutukas, tiesiai po tiltu. Sąlygos nekokios, bet einame anksti miegoti, nes negalime sulaukti rytojaus įspūdžių.

Ryte traukiame „uosto“ link – vaizdas lyg iš filmo: minios šūkaujančių albanų, kurie krauna visą savo turtą į keltus. Galu gale ir mes sėdime kelte. Ilgai laukti stebuklo nereikia – keltui tik pajudant apakina pasakiško grožio vaizdai – aukšti kalnais apsupti žydros ir salotinės spalvos vandenys. Tai buvo trys valandos, ko gero, gražiausio vandens kelio pasaulyje – vaizdai priminė koliažą, sudarytą iš Puketo Tailande ir Norvegijos fjordų.

Małgorzatos Mozyro nuotr./Albanija
Małgorzatos Mozyro nuotr./Albanija

Kai pasiekėme krantą, važiuojame autobusiuku dar kelis kilometrus Valbonos link, iš kur pradedame kalnų kelią. Nusprendėme praleisti naktį kalnuose – tad nešamės su savimi miegmaišius, palapines ir visus kitus reikalingus daiktus. Tą naktį įgyvendinau vieną iš savo svajonių – nakvojome kalnų apsuptyje, laukinėje gamtoje, kur nebuvo nė gyvos dvasios.

Małgorzatos Mozyro nuotr./Albanija
Małgorzatos Mozyro nuotr./Albanija

Rytas, kai lįsdamas iš palapinės matai kalnus, yra vertas milijono dolerių. Grįžę iš kalnų valgome nuostabų ir pigų albanišką maistą restorane prie kalnų upelio ir traukiame Tiranos link. Tiranoje tikrai užteks pusės dienos – tai niūrus miestas, kuriame gausu slegiančių komunistinių pastatų. Besaikė Skandebergo aikštė ir griūnantys E.Hodžos laikotarpio statiniai kontrastuoja su moderniais priemiesčiams ir išmargintais gyvenamaisiais blokais.

Makedonija – ištroškusiems ramybės

Ochrido miestas ant Ochrido ežero kranto po chaotiškos Tiranos buvo tikra atgaiva. Miestukas yra ramybės įsikūnijimas, ten turėjome galimybę visą dieną vaikščioti palei ežerą, užsukant į restoranėlius ir lankyti sakralinius objektus.

Galėjome tiesiog atsisėsti ant ežero kranto ir mėgautis ramybe bei žiūrėti, kaip vietiniai žvejai gaudo žuvį. Dėl savo natūralios gamtinės aplinkos ir turiningos istorijos, Ochrido miestas ir ežeras 1980 m. tapo vienu iš 28 UNESCO saugomų gamtos ir kultūros paveldo objektų.

Važiuojant Lietuvos link dar padarome trumpus sustojimus Skopjėje, Belgrade ir Krokuvoje.

Małgorzatos Mozyro nuotr./Skopjė
Małgorzatos Mozyro nuotr./Skopjė

Keli patarimai važiuojantiems į Balkanus savarankiškai:

  • Balkanai – pigi, bet labai turtinga ir įspūdinga kelionė. Tai tikrai geras pasirinkimas, jei jūsų biudžetas yra nedidelis. Per dvi savaites išleidome maždaug po 600 eurų, o pamatėme daugiau, negu galima buvo tikėtis;
  • Nerezervuokite jokių nakvynių. Kelionės metu pastebėjome, kad rezervuojant per sistemą booking.com geriausios kainos ir kokybės santykis būna rezervavus pačią paskutinę minutę. Už geriausius apartamentus miesto centre mokėjome kartais ir vos 5 eurus už žmogų;
  • Balkanuose tikrai sutiksite nuostabių žmonių – visada patardavo ir padėdavo, buvo šilti, neįkyrūs. Gyventojai visai neprimena egiptiečių ar turkų, kurie įkyriai siūlo savo parduodamas prekes.
  • Žmonėms, mėgstantiems tvarką, į Albaniją geriau nevažiuoti, nes ten jos tikrai nerasite. Nors gamta yra įspūdinga, šalis dar toli nuo europietiškos civilizacijos. Jei mėgstate tvarką, rinkitės geriau Juodkalniją arba Kroatiją, bet ten kainos gerokai didesnės.

Sekite Małgorzatos kelionės „Facebooke“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis