Taigi, prieš maždaug dvi dešimtis metų Krokuva aplenkė Lodzę gyventojų skaičiumi ir tapo antruoju šalies miestu. Tai, sakyčiau, įvyko ne todėl, kad Krokuva labai jau augo, bet labiau dėl to, kad Lodzė dramatiškai traukėsi.
Manau, jog jei Lodzėje yra apsilankę mažai lietuvių, tai turbūt Krokuvoje yra buvusi didžioji jų dalis. Ir tai nėra nuostabu, į šį Lenkijos miestą buvo, o gal net ir tebėra vykdomos net organizuotos ekskursijos. Kodėl būtent į ją, o ne į kitus Lenkijos miestus? Pasikartosiu – tai buvusi bendros Lietuvos ir Lenkijos valstybės sostinė. Tai kaipgi neaplankysi savo sostinės?
Turiu pasitikslinti, idant nebūčiau neteisingai suprastas. Kalbėdamas apie bendrą valstybę ir bendrą sostinę, turiu galvoje savanorišką, be prievartos pasirinktą, dviejų valstybių susijungimo faktą, kurio tikslas yra bendra gynyba nuo rytuose bruzdančių ir pavojų keliančių ordų, o ne prievartinę okupaciją ar aneksiją. Būtent dėl to nelaikau Maskvos nei mūsų buvusia, nei kokia nors bendra sostine. Tai buvo tiesiog valstybės okupantės sostinė, bet tikrai ne mūsų.
Jogailaičių valdymo metu Krokuvos gyventojų skaičius išaugo 100 tūkstančių ir miestas pasiekė klestėjimo piką.
Lietuvos ir Lenkijos valstybės sostine Krokuva buvo gana trumpai ir tuoj paaiškinsiu kodėl. Žinia, šlovingiausi jos laikai buvo tada, kai ją valdė lietuviai Jogailaičiai. Tada miestas augo, traukė amatininkus, pirklius, studentus, mokslininkus ir menininkus. Jogailaičių valdymo metu Krokuvos gyventojų skaičius išaugo 100 tūkstančių ir miestas pasiekė klestėjimo piką. Jei jau Krokuvos universitetas po daugelio metų buvo pavadintas Jogailos universitetu, tai daug pasako apie šio karaliaus svarbą valstybei. XV ir XVI amžiai vadinami miesto „aukso amžiumi“.