Apie tai, kaip nukeliauti į Australiją pigiau, skaitykite čia. Man tokiu būdu pavyko pačiupti pigius bilietus į Australijos Šiaurę.
Po šį žemyno regioną keliavome beveik dvi savaites, per tiek laiko spėjome pamatyti tikrai labai daug. Didelį įspūdį paliko kone visi aplankyti regiono teritorijoje esantys nacionaliniai parkai, Australijos lesbiečių sostine vadinamas Alis Springso miestas ir šiauriniame žemyno taške įsikūręs Darvino miestas.
Tačiau daugiausia emocijų sukėlė ir giliausią įspaudą atmintyje paliko keturi lankytini objektai. Taigi ką pamatyti Australijos Šiaurėje – privalu?
Australijos simbolis – Uluru
Vienas garsiausių lankytinų objektų, kasdien priviliojantis ne tik daugybę turistų iš viso pasaulio, bet ir eilę australų, yra vienu šalies simbolių vadinama Uluru uola. Ši uola stūkso Australijos Šiaurinėje teritorijoje, Uluru-Kata Tjuta nacionaliniame parke. Įspūdingas gamtos reiškinys išsiskiria savo dydžiu – 348 m aukščio uolos ilgis siekia beveik 4 km, ne ką mažiau žiūrovų susižavėjimo sulaukia ir ryškiai raudona uolos spalva.
Apžiūrėti Uluru uolą rekomenduojama ankstų rytą – pasitinkant tekančią saulę, arba vėlyvą vakarą, kai saulė jau leidžiasi. Tuomet lūžtantys keliaujančios saulės spinduliai atsimušą į uolą ir taip sukuria besikeičiančių uolos spalvų iliuziją, o masė žiūrovų, susibūrusių kiek tolėliau esančiose apžvalgos aikštelėse, lieka stovėti šiek tiek išsižiojusi.
Mūsų keliautojų kompanija Uluru nutarė aplankyti ankstyvą rytą, todėl patekėjus saulei turėjome aibę laiko apžiūrėti uolą ir iš arčiau. O tai padaryti išties verta: priartėjus prie uolos, ši pasirodo visai kitokia nei žvelgiant iš toli. Be to, niekas nedraudžia įlįsti į vieną ar kitą uoloje esantį urvą, kur galima aptikti įvairiausių aborigenų menų, ir akimirkai pasijausti it Akmens amžiuje.
Greta Uluru uolos turistams paruošti net keli skirtingo ilgio pažintiniai takai, kuriais pasivaikščioti galima rinktis pagal asmeninius poreikius: kam gana valandėlės, o kam kelių ar net visos dienos prie uolos. Aplankyti šį objektą nekainuoja nieko, o pamatyti jį verta. Be to, vėliau labai malonu yra pastebėti tą uolą kokiam televizijos reportaže ir garsiai sakyti „aš čia buvau“.
Žygis po kanjoną
Ne ką mažiau verta apsilankyti ir Kings Kanjono nacionaliniame parke, kurio pagrindinė žvaigždė – didžiulis amą atimantis kanjonas. Tiesą sakant, asmeniškai šis kanjonas paliko didesnį įspūdį nei kur kas garsesnė Uluru, todėl jei privalu rinktis, mieliau rekomenduočiau aplankyti jį. Vis dėlto esant galimybei aplankyti abudu objektus, tai taip ir padarykite.
Žygį po šį kanjoną taip pat reikėtų pradėti ankstyvą rytą. Elementaru – Šiaurinėje Australijos dalyje vyrauja didžiulis karštis (australišką vasarą čia temperatūra siekia net daugiau nei 50 C, o Lietuvoje tada spengia žieminis šaltukas), didžiausią piką jis pasiekia vos įdienojus. Todėl kuo anksčiau pradėsite savo pasivaikščiojimą, tuo mažiau kančios jus lydės, o ir tikimybė nuleipti kur nors pakeliui sumažės.
Norint pasivaikščioti po karališku vadinamą kanjoną, galima pasirinkti sau priimtiniausią distanciją – vos poros kilometrų, maždaug šešių kilometrų ar daugiau nei 20 kilometrų besidriekiantį takelį. Mūsų keliautojų kompanija ryžosi įveikti šešis kilometrus, ir tokį pasirinkimą laikau teisingu, nes vos per kelias valandas turėjome progos pašmirinėti tiek kanjono prieigose, tiek palaipioti ant jo viršaus, be to, labai smagu yra pažiūrėti žemyn nuo skardžio.
Tiesa, vaikštinėdami po kanjoną ginkdie neužsisvajokite. Kaip ir bet kurioje kitoje australiškoje gamtos oazėje, taip ir čia privalu nuolat žiūrėti po kojomis ir stebėti aplinką, nes gelbėtojų tarnybai iškviesti skirtos telefonų būdelės išstatytos pakankamai toli viena nuo kitos, ir jeigu jums įkas pačių priminta gyvatė, kurių čia daug, tai, pagal Merfio dėsnį, nutiks maždaug per vidurį tarp dviejų būdelių.
Kengūrų prieglauda
Apsilankymas kengūrų prieglaudoje man asmeniškai buvo pats įsimintiniausias ir įspūdingiausias viešnagės Australijoje momentas. Dėl patogiausios lokacijos mes pasirinkome aplankyti greta Alis Springso miesto esančią prieglaudą, nors tokių prieglaudų šalyje apstu, mat kengūrų čia gyvena keliskart daugiau nei žmonių.
Pirmiausia reikia paaiškinti, kam australams išvis reikalingos kengūrų prieglaudos. Taigi kengūrų čia gyvena labai daug, ir dienomis joms visoms labai karšta. Todėl ištisą dieną kengūros praleidžia miegodamos arba besiilsėdamos krūmuose, o aktyviai gyventi pradeda tik sutemus – tada jos drąsiai šuoliuoja iš krūmų į gatves, ir kartais nutinka taip, kad palenda po automobilio ratais.
Ko nežino dažnas svetimšalis yra tai, kad nutrenktos kengūros sterblėje gali gyventi kengūra-lėliukas. Ką gerai žino australai yra tai, kad nutrenktą kengūrą reikia gerai apžiūrėti, o sterblėje surastą kengūrą-lėliuką – nuvežti į prieglaudą. Tam tos prieglaudos ir reikalingos, kad visus kengūrų lėliukus užaugintų ir grąžintų į laisvę.
Apsilankymas kengūrų prieglaudoje asmeniui atsiėjo apie 70 australiškų dolerių, tačiau dvejojantiems, ar mokėti tiek verta, atsakymas konkretus: taip. Viešnagės prieglaudoje metu kiekvienas lankytojas ne tik išgirsta eilę įdomių istorijų apie kengūras, bet ir gali kiek tik nori glostyti suaugusias kengūrų pateles ir panešioti kengūrų lėliukus.
Be to, į minėtą kainą įskaičiuota ne tik ekskursija po prieglaudos teritoriją, bet ir kelionė nuo ir iki keliautojo gyvenamosios vietos. Nuotykiai prieglaudoje trunka apie tris valandas, ir visas tas laikas prabėga taip greit, kaip akimirka.
Pažintis su krokodilais
Galiausiai, dar viena Australijos vizitinė kortelė yra krokodilai, kurių šalyje, ypač šiaurinėje dalyje, irgi apstu. Susitikti krokodilą galima dviem būdais: laukinėje gamtoje arba krokodilų parke. Pirmu atveju, pažintis nusimatytų trumpalaikė ir visai nesmagi. Antru atveju, pažintį tęsti galima kiek norisi, ir tikrai yra linksma.
Pačioje Australijos Šiaurėje krokodilų parkų tikrai netrūksta. Vėlgi, savąjį mes išsirinkome pagal lokaciją – Darvino miesto prieigose. Įėjimas į tokį parką asmeniui atsieina apie 15 australiškų dolerių, ir nors pirmiausia pasijauti kaip eiliniame zoologijos sode, netrunki įsitikinti, kad čia – žymiai geriau.
Didelį įspūdį krokodilų parke palieka galimybė stebėti, kaip šiems plėšrūnams patiekiami pietūs. Parko darbuotojai krokodilus maitina vištiena, ir idant lankytojai pamatytų juos visu gražumu, šiek tiek paprovokuoja – tada krokodilai ima šokinėti viršun rodydami ne tik ilgą uodegą, bet ir aštrius bei grėsmingus nasrus. Tiesa, dar įdomiau už tokį vaizdelį yra už papildomą mokestį galimas išbandyti pasiplaukiojimas valtele po krokodilų knibždantį prūdą. Mūsų atveju, toks nepatrauklus ežerėlis teliuškavo visai greta įėjimo į parką, todėl keliauti toli neprisireikė.
Išbandyti šią pramogą tikrai labai verta: būrys žiūrovų susėda į perdėm siūbuojantį laivelį, išplaukia į vidurį ežero ir sėdi, o iš visų pusių aplink šokinėja labai išbadėję krokodilai. Įspūdį pagilina tai, kad laivelio šonai tėra dengti menka liemenį siekiančia tvorele, bet, pasak gidės, jeigu piršto per ją nekiši, tai krokodilas ir nenukąs.