„Novaturo“ pažintinių kelionių turistais ir ypatingais gidais tapo fotografijos, kulinarijos ir vyno žinovai. Vyno ekspertai Jurgis Šliogeris, Algirdas Pateckas ir Jolanta Smičienė bei kulinaras Donatas Dobrovolskis savo žiniomis dalinosi kelionėse į saulėtąsias Prancūziją, Graikiją ir Italiją. Kiekvienas parsivežė skirtingus įspūdžius, tačiau visus vienijo noras ir siekiamybė supažindinti keliautojus su spalvingu tos šalies vyno ir gastronomijos pasauliu. Grįžę jie pasidalino įspūdžiais.
Jolanta Smičienė į Prancūzijos pietus keliavo su turistais, kurie, anot jos, buvo itin gerai pasiruošę kelionei ir atlikę „namų darbus“. Profesionalę džiugino keliautojų smalsumas, o labiausiai – kelionės pabaigoje surengtas vynų vertinimas, kurio metu turistai pagrįstai ir teisingai įvertino degustuotus vynus.
Vyno žinovę kelionėje maloniai nustebino Collure kurortas – naujai atrastu vyno stiliumi, savo istorija ir nuostabia architektūra bei gamta. Įspūdingas buvo vizitas pas vieną garsiausių „Chateneuf du Pape“ vyndarių vyninėje „Domaine de Beaurenard“, kuri nuo 1695 metų valdoma jau 7 kartos šeimos atstovų. Beaurenard'as – vienas nedaugelių vyndarių, turinčių vynuogynus Chateneuf du Pape apeliacijoje ir iš jų gaminantis vyną, itin aukštai vertinamą tarptautinių vyno kritikų ir žurnalistų. 100 metų senumo vynuogyną vyndarys apdirba arkliu, mat propaguoja ekologinę vyndarystę.
Kvietė pažinti vyno pasaulį
Algirdas Pateckas ir Jurgis Šliogeris, kaip tikri vyno ekspertai, į keliones po vyno gimtines leidosi toli gražu nebe pirmą kartą, todėl jiems svarbiausia buvo suteikti kartu keliaujantiems kuo platesnį suvokimą apie vyno pasaulį: vynuogių auginimą, vynuogių veisles, vyno darymą, jo savybes, įvairovę, vartojimo kultūrą.
A.Pateckas keliavo į Paryžių ir Prancūzijos Luaro slėnį. Kelionės į Paryžių metu dalyviai aplankė šampano įmonę ir degustavo šį gėrimą, o kelionėje į Luarą dalyviai aplankė Dutertre įmonę ir degustavo ramiuosius ir putojančius vynus. Papildomai buvo organizuotas vyno įmonių lankymas ir degustacijos tiems, kurie to pageidavo. Vyno žinovas teigia, kad turistams didžiausią įspūdį paliko suvokimas, koks įdomus ir didelis yra vyno pasaulis ir kaip svarbu žinoti apie šio gėrimo vartojimo kultūrą. Pasak A. Patecko, nors ir ne visi turistai buvo vyno mėgėjai, bet žinios apie jį visus daugiau ar mažiau domino.
Jurgis Šliogeris, aplankęs Italiją ir Prancūzijos pietus, pirmoje kelionėje supažindino bendrakeleivius su ypatingesniais aplankytų vietovių vynais: Veneto regione – su Amarone della Valpolicella, Pietų Italijoje – su vynais iš Aglianico ir Primitivo vynuogių veislių: raudonaisiais bei Falangina ir Fiano baltaisiais. Ragauti ir skirtingų stilių vynai iš tų pačių veislių.
Antrajai kelionei, siekdamas padėti keliautojams, kurie iki šiol vynu nelabai domėjosi, ekspertas pateikė atmintinę apie vyną, pateikimą, vynuogių veisles, vyno stilius, etiketes. Duoti praktiški patarimai: kaip išsirinkti vyną, kaip ir kur jį pateikti, kaip laikyti, kaip ir su kuo atkimšti butelį, kaip vyną derinti su maistu ir pan. Važiuojant įvairiais regionais pasakota apie tų vietų vynus ir jų ypatumus.
Abiejose kelionėse daug dėmesio skirta išaiškinti vynų pavadinimų skirtumams Europos šalyse, kur vynai vadinami pagal teritorijos, kurioje daromi, pavadinimą, o ne pagal vynuogių veislių pavadinimus. Pvz.: Soave vynas daromas Soave miestelyje, esančiame Veneto regione, auginamų garganega ir trebbiano veislių vynuogių. O kur dar Prancūzijos Provansas, Ronos slėnis, Burgundija ar Elzasas.
Graikijos gardumynai
Ne vynu, o kulinarija sužavėti kelionėje į Graikiją bandė kulinaras Donatas Dobrovolskis. Kelionės metu jam teko aplankyti išties daug Graikijos regionų, kurie didžiuojasi savo kulinarijos specifika – Poloponezo, Atikos, Vidurio Graikijos, Chalkidikės. Pavyzdžiui, Poloponeze maisto gamyboje ypač gausiai naudojamas alyvuogių aliejus ir citrusiniai vaisiai, kadangi šiame regione yra didžiausios šių produktų giraitės. Kulinaras pasakoja apie graikiškus desertus, kurie yra labai saldūs ir gausūs sirupo, populiarius nesaldžius Tiropitakia ir Spanakopita pyragus. Ir, žinoma, Fetos sūrį, kuris 2005 metais po galutinio ES teismo pripažintas kaip nacionalinis Graikijos sūris. D. Dobrovolskis pabrėžia, jog tikrasis „Fetos“ sūris gaminamas iš avies pieno išrūgų ir pasižymi grūdėtu trapumu, o sūriai, vadinami „Fetaki“, yra gaminami iš avies ir karvės pieno mišinio bei pasižymi kremine konsistencija.
Žiniomis ir įžvalgomis maisto ir vynų žinovai dalijosi su turistais tikėdami, kad tokios kelionės padės skatinti didesnį domėjimąsi tikrąja maisto ir vynų kultūra. Paprastai, bet taikliai apie šį tikslą pasakė Jurgis Šliogeris: „Noriu padėti kuo daugiau žmonių suprasti, kad tikrasis malonumas yra ne „gerti užkandant“, o „valgyti mėgaujantis gėrimais“.
