Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kelionei po Aukštaitiją: išsikepkite naminės duonos ir pasidairykite iš apžvalgos bokštų

Vasara – puikus metas pakeliauti po Lietuvą, aplankant gražiausias ir įdomiausias jos vietas. Kelionių organizatorius „Novaturas“ siūlo per atostogas išbandyti patyrimines ekskursijas po skirtingus šalies regionus ir šįkart rekomenduoja į atostogų planus įtraukti Aukštaitiją.
Medžių lajų takas Anykščiuose
Medžių lajų takas / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Pasirinkę aplankyti Aukštaitiją, keliautojai grįžta kupini įspūdžių: čia jų laukia Arklio muziejus, Burbiškio dvaras, Rubikių apžvalgos bokštas bei išskirtinė patirtis kepant naminę duoną, o kur dar Lajų takas ar žymusis Puntuko akmuo, prie kurio visada norisi sugrįžti. Visas šias vietas su gido pagalba aplankysite vos per vieną įspūdžių kupiną dieną, rašoma pranešime spaudai.

Išskirtinė kelionė po Aukštaitiją

Pasak kelionių vadovo, istoriko bei keliautojo Vlado Liepuoniaus, į Lietuvą kelionių su gidu kultūra ateina lėtai, nors užsienyje tai jau įprastas reiškinys. Pasak jo, pažintinės ekskursijos po gimtąjį kraštą plečia bei keičia kelionių kultūrą, nes primena žmonėms apie laisvalaikio leidimo būdų įvairovę. Kelionės su gidu taip pat tampa puikia pramoga, teikia pažinimo džiaugsmą, dovanoja daug įspūdžių.

Shutterstock nuotr. / Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Shutterstock nuotr. / Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia

„Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, istorijos bei kultūros lobynas, kuriame puikiai dera gamta, istorija ir kultūra. Per vieną dieną šio nuostabaus regiono galbūt ir nepažinsime, tačiau galima pasigėrėti Dusyno ir Rubikių ežerų panorama, kuri atsiveria nuo Rubikių apžvalgos bokšto, paragauti baltų šaltibarščių, apžiūrėti įspūdingais vitražais puoštą aukščiausią dvinavę bažnyčią Lietuvoje – Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią ir užkopti į jos apžvalgos aikštelę. Taip pat aplankyti Antano Baranausko apdainuotąjį Anykščių šilelį bei lankomiausią, antrą pagal dydį akmenį Lietuvoje, – Puntuką“, – sako V.Liepuonius.

Aukštaitija yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas, istorijos bei kultūros lobynas, kuriame puikiai dera gamta, istorija ir kultūra.

Ekskursijos po Aukštaitiją metu taip pat aplankomas vienas interaktyviausių muziejų Lietuvoje – Arklio muziejus, įsikūręs rašytojo Jono Biliūno gimtajame Niūronių kaime.

Čia eksponuojami ne tik žemės ūkio įrankiai bei transporto priemonės, bet ir unikalūs filatelijos, karo bei medžio drožinių eksponatai. Tai vienintelis toks muziejus ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, primenantis, kad arkliai lietuvių kultūroje visada užėmė svarbią vietą.

Unikali galimybė patiems išsikepti duoną

Pasak V.Liepuoniaus, viena iš ryškiausių interakcijų, kurią galima patirti lankantis Arklio muziejuje, yra duonos kepimas. Autentiškoje XX a. pradžią menančioje troboje iš arčiau susipažįstama su lietuvių etninės kultūros simbolio – duonos – keliu. Šeimininkės ne tik parodo senovinius buities rakandus, bet ir papasakoja apie rugių sėjimą, kūlimą, malimą, duonos raugimą bei užmaišymą.

Shutterstock nuotr. / Aukštaitijoje laukia unikali galimybė patiems išsikepti duoną
Shutterstock nuotr. / Aukštaitijoje laukia unikali galimybė patiems išsikepti duoną

„Ši ekskursijos dalis visada būna labai įdomi vaikams, nes jos metu ne tik sužinoma apie senolių duonos kepimo papročius ir pagerbimo ritualus, šeimos tradicijas, tuometinio jaunuolio kasdienybę, palyginama, kuo ji skiriasi nuo šių dienų, bet ir suteikiama unikali galimybė patiems išsikepti duonos. Kartu minkome tešlą, matome receptūrą, aiškinamės, kaip viskas daroma ir galiausiai į krosnį šauname pačių suformuotus duonos kepaliukus. Kai jie iškepa, kiekvienas gauna po savo duonos kepaliuką ir tokią šiltą, kvepiančią duoną vežamės namo“, – pasakoja ekskursijų vadovas.

Anot V.Liepuoniaus, ši duona ypatinga ne tik tuo, kad maišyta ir formuota savomis rankomis, bet ir senovine receptūra: „Nors duonoje nėra mielių ir cukraus, ji yra sunkesnė, bet ypač gero skonio. Ši duona beveik nepelija, tik džiūsta, o iš padžiūvusios naminės duonos galima gaminti nuostabią sriubą arba girą.“

„Novaturas“ nuotr. / Puntukas
„Novaturas“ nuotr. / Puntukas

Aukštaitijos apžvalgos bokštai ir Burbiškio dvaras

Ekskursijos po Aukštaitiją metu taip pat aplankomi Anykščiai ir Aukštaitijos apžvalgos bokštai bei aikštelės.

„Kai dirbu su keliautojais iš užsienio, jie dažnai manęs paklausia, kodėl Lietuvoje turime tiek daug apžvalgos bokštų. Aš visada atsakau, kad tikriausiai dėl to, jog beveik neturime kalnų, o taip norisi iš aukštai pasižiūrėti į horizontą, gražią mūsų šalies panoramą. Lietuvos apžvalgos bokštai ir vienintelis Rytų Europoje po Anykščių šilelį vinguriuojantis medžių lajų takas, vedantis į 21 metro aukštį, suteikia šią galimybę“, – pažymi ekskursijų vadovas.

Shutterstock nuotr. / Medžių lajų takas
Shutterstock nuotr. / Medžių lajų takas

Pasak V.Liepuoniaus, Lietuvoje turime daug ne tik apžvalgos bokštų, bet ir dvarų – vieno iš svarbiausių paveldo elementų. Burbiškio rūmai, į kuriuos taip pat užsukama ekskursijos metu, pastatyti dar 1853 metais vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante ir tebėra vieni gražiausių bei elegantiškiausių Anykščių krašte:

„Burbiškio dvaras jau iš pirmo žvilgsnio įtraukia savo elegancija. Dabar jame įkurtas viešbutis, kuriame galima praleisti savaitgalį, bet kartu pastatas paliktas ir kaip lankytinas objektas, tad tuo pačiu metu keliautojai čia taip pat gali pasijusti dvarininkais.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?