Šią liepą su grupe skridome į Ugandą per Stambulo oro uostą. Skrydis pirmyn buvo praėjus lygiai savaitei po teroro akto Atatiurko oro uoste, o grįžome savaitę po bandymo Turkijoje įvykdyti perversmą.
Iš tiesų, planuojant kelionę pirmas datas buvau numačiusi kaip tik tuos du penktadienius, kai paminėti įvykiai atsitiko ir tik dėl Moksleivių dainų šventės pastūmiau savaite vėliau. Ar jaučiuosi turinti sėkmę? Taip. Ar visada taip seksis? Nežinau… Tad ką daryti?
Po kiekvienos atakos tenka apsispręsti, ar keliauti, ypač, jei tai kelionė į tik ką ataką patyrusią šalį. Štai keletas klausimų, į kuriuos atsakius bus lengviau apsispręsti.
- Ar infrastruktūra nėra suniokota? (Tai ypač svarbu, jei keliaujama į šalį, patyrusią gamtos nelaimę, bet tinka ir terorizmo atakos atveju);
- Ar tos šalies vyriausybė reaguoja ir turi pajėgumų užtikrinti didesnį saugumą?
- Kas prisiima atsakomybę už atakas ir koks jų tikslas?
Jei ataka įvykdyta šalies vidaus grupuočių ir nukreipta prieš šalies vyriausybę, galbūt reiktų persvarstyti savo planus. Pavyzdžiui, jei Eta, Baskų separatistų grupuotė, vėl atnaujintų išpuolius prieš Ispanijos vyriausybę, vertėtų atsisakyti kelionių, ypač rinkimų metu. Bet jei ataka įvykdyta Al Qaeda ar ISIS, kurių tikslas sukelti baimę ir chaosą, o atsakymas į pirmus du klausimus yra „taip“, atšaukti kelionės nereikia.
ISIS ekstremistų atakos yra atsitiktinės ir sunkiai prognozuojamos. Ir dažniausiai neįvyksta toje pačioje vietoje du kartus (taip, Paryžius ir Tunisas nukentėjo daugiau, bet skirtingose vietose, skirtingu būdu). Dauguma atvejų viena iš saugiausių vietų yra miestas, kur neseniai įvykdyta ataka.
Tuomet jame visi – pareigūnai ir paprasti žmonės – yra budrūs. Joks įtartinas daiktas, pamiršta kuprinė neliks nepastebėtas. Į visas svarbias vietas bus įleidžiama tik patikrinus. Pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis: vengti minių, ypač mitingų ar kitų susibūrimų, bei neužsibūti mašinų stovėjimo aikštelėse prie pagrindinių lankytinų vietų.
Kiek reali rizika?
Lėktuvų katastrofos ir teroristiniai išpuoliai užima visą žiniasklaidos ir mūsų pačių dėmesį, tad visada atrodo, kad tas pavojus tvyro visur ir visada. Psichologai sako, kad kuo daugiau įtraukta žmonių, tuo didesnė grėsmė atrodo. Palyginkite skrydį lėktuvu ir kelionę automobiliu. Visi skaičiai patvirtina, kad didesnė tikimybė žūti automobilio, nei lėktuvo avarijoje. Bet mes manome atvirkščiai. Tragedijos atsitinka visur. Mes visada rizikuojame. Bet nereikia, kad baimė už mus priimtų sprendimus.
Dar apie statistiką
Statistika (tegul ir nelaikome jos dideliu autoritetu) sako, kad didesnė tikimybė mirti nukritus televizoriui, nei nuo teroro atakos. Beveik 80 proc. teroro atakų vyksta Afganistane, Irake, Nigerijoje ir Sirijoje – į jas keliauti tikrai nekviečiame.
2015 metais nuo teroro atakų visame pasaulyje žuvo 28 328 žmonės, o mašinų avarijose kasmet žūva 1,3 milijonai. Kodėl dar nenustojome važinėti jomis?
2015 metais nuo teroro atakų visame pasaulyje žuvo 28 328 žmonės, o mašinų avarijose kasmet žūva 1,3 milijonai. Kodėl dar nenustojome važinėti jomis?
Nepadėkime teroristams pasiekti jų tikslų. Nustoję keliauti netapsite saugesni, bet visiems išsigandus pasaulis tikrai nukentės.
Ekonomikos trauksis, o viso pasaulio žmonės tik dar labiau tols vieni nuo kitų ir atsiras daugiau priešiškumo. Tad keliaukime.