Senovės Graikijos mitas skelbia, kad Chalkidikė atsirado užsirūstinusiam jūrų dievui Poseidonui į žemę sviedus savo trišakį. Trišakis smigo į pusiasalį, jį padalindamas į tris dalis. Taip atsirado Kasandros, Sitonijos ir Atono pusiasaliai.
Žmonės, susipažinę su graikų mitais, turėtų atsiminti ir garsiąją kovą tarp Olimpo dievų ir titanų, kuri vyko Kasandros pusiasalyje. Vienas iš titanų čia buvo palaidotas gyvas. O kai pabandė išlįsti iš kapo, kilo didžiulis žemės drebėjimas.
Antika
Bet tai tik legendos. Iš tiesų archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad žmonių Chalkidikėje, kuri šiuo metu priklauso Makedonijos provincijai, būta jau prieš 50-75 tūkst. metų. Neolito laikotarpiu čia gyvenę žmonės jau vertėsi žemdirbyste ir gyvulininkyste.
Iš trijų į jūrą įsirėžusių pusiasalių turizmo industrija labiausiai išvystyta Kasandroje. Atono pusiasalis, dėl čia įsikūrusios unikalios vienuolių respublikos, yra viena iš paslaptingiausių ne tik Graikijos, bet ir visos Europos vietų. Tačiau vienuolių valstybė yra kitų pasakojimų tema.Maždaug nuo aštunto amžiaus prieš mūsų erą Chalkidikę pradėjo niokoti užkariautojai. Jie čia steigė savo kolonijas ir pasilikdavo ilgam. Po kiek laiko vienus kolonistus keisdavo kiti.
Vienas iš žymiausių Chalkidikės valdovų buvo Makedonijos karalius Aleksandras Didysis, savo imperiją išplėtęs iki Indijos ir Egipto. Chalkidikę prie Makedonijos karalystės prijungė Aleksandro tėvas Philipas II.
Philipas II po savo mirties buvo palaidotas nedideliame miestelyje Verginoje, maždaug 80 km į pietvakarius nuo Salonikų. 1977 m. archeologai čia aptiko paslėptas prabangias Makedonijos karalių laidojimo kriptas. Tarp jų buvo ir Aleksandro Didžiojo tėvo kripta, prikrauta nesuskaičiuojamų turtų.
Šiandien Verginoje yra įkurtas muziejus, turistai savo akimis gali pažvelgti į tai, kaip senų senovėje buvo laidojami karaliai.
Beje, netoli Verginos yra ir nedidelis miestelis Pella – antikinė Makedonijos sostinė, kurioje rezidavo Philipas II, o vėliau ir Aleksandras Didysis. Tuo metu čia gyveno maždaug 16 tūkst. žmonių. Vėliau Makedonijos sostinė persikėlė į Salonikus.
Šiandien Pella – tai nedidelis kaimelis, kurio pakraštyje įrengtas muziejus su išlikusiais antikinio miesto fragmentais.
Derėtų atminti, kad Graikijos muziejuose dažniausiai griežtai draudžiama filmuoti ir fotografuoti. Norintys namuose draugams parodyti, ką matė kelionėje, gali pirkti atvirukus muziejų krautuvėlėse.
Chalkidikė yra ir didžiojo graikų filosofo Aristotelio gimtinė. Filosofas gimė antikinėje Stageiroje, miestelyje Chalkidikės uolose, iškilusiose virš jūros. Sulaukęs 18 metų, jis išvyko į Atėnus.
343 metais prieš mūsų erą Philipas II Aristotelį pasikvietė į Pellą ir filosofas tapo Aleksandro Didžiojo mokytoju. Būsimą karvedį jis mokė iki 340 metų prieš mūsų erą.
Šiomis dienomis netoliese yra įkurtas „Aristotelio parkas“, pritraukiantis gana daug lankytojų.
Mūsų laikai
Chalkidikę užkariautojai niokojo ne tik antikiniais laikais, bet ir vėliau. Čia veržėsi romėnai, gotai, gunai, katalonai. 1430 m. pusiasalį užgrobė turkai, čia šeimininkavę kelis šimtus metų. 1821 m. Chalkidikė sukilo, tačiau sukilėliai patyrė pralaimėjimą. Vėliau sukilimai kartojosi, okupantai juos žiauriai slopino, nesigailėjo net vienuolių, įkūrusių savo respubliką Atono pusiasalyje.
1912 m. įvykęs sukilimas buvo vainikuotas graikų pergale, turkai buvo išvyti, pusiasalis prisijungė prie Graikijos.
Šiandien Chalkidikė užima beveik 3 tūkst. kvadratinių kilometrų plotą, čia gyvena per 100 tūkst. nuolatinių gyventojų. Trys į jūrą įsirėžę pusiasaliai lėmė tai, kad Chalkidikės pajūris tęsiasi daugiau kaip 550 km.
Žydra jūra ir žaliuojantys kalnai, aukštai kylančios uolos ir į jas įsirėžiančios įlankos, smėlėtas jūros krantas ir archeologinis palikimas, turtinga krašto istorija ir draugiški žmonės Chalkidikei padėjo tapti viena iš labiausiai turistų mėgstamų vietų Graikijoje.
Turizmas
Kasmet Europos Sąjunga Chalkidikės paplūdimiams skiria ne vieną „mėlynąją vėliavą“. Pusiasalio vadovai teigia, kad Chalkidikė gauna daugiau „mėlynųjų vėliavų“ nei kitos šalies provincijos.
Chalkidikėje gerai išvystyta viešbučių industrija. Viešbučių čia galima rasti pagal kiekvieno poreikius ir kišenę.
Tingaus poilsio mėgėjai čia gali drybsoti prie viešbučio baseino ar prie jūros. Dauguma viešbučių turi savo SPA centrus, sporto kompleksus, čia įkurti didžiuliai vyno rūsiai, galintys patenkinti net išrankiausius klientus.
Viešbučių konkurencija pusiasalyje didžiulė, todėl kiekvienas stengiasi kažkuo išsiskirti, viešbučių atstovai kiekviena proga kaip įmanydami giria savo įstaigą.
Aktyvaus poilsio mėgėjams Chalkidikės turizmo industrija siūlo nardymą, alpinizmą, golfo laukus, buriavimą, žvejybą ir dar daug kitų pramogų. Tik turėk pinigų už viską susimokėti.
Norintys keliauti po apylinkes nesunkiai išsinuomos dviratį, motorolerį ar automobilį.
Iš trijų į jūrą įsirėžusių pusiasalių turizmo industrija labiausiai išvystyta Kasandroje. Atono pusiasalis, dėl čia įsikūrusios unikalios vienuolių respublikos, yra viena iš paslaptingiausių ne tik Graikijos, bet ir visos Europos vietų. Tačiau vienuolių valstybė yra kitų pasakojimų tema.
Salonikai
Dauguma keliautojų vykdami į Chalkidikę visų pirma susipažįsta su Salonikais – antru pagal dydį Graikijos miestu ir vienu iš svarbiausių administracinių centrų visoje Makedonijoje (nepainioti su su Buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija, kurios sostinė Skopjė!).
Dėl mieste įsikūrusio tarptautinio oro uosto, o taip pat čia pat esančio jūrų uosto Salonikai yra daugumos turistų kelionės Graikijoje pradžia ir pabaiga.
Žydra jūra ir žaliuojantys kalnai, aukštai kylančios uolos ir į jas įsirėžiančios įlankos, smėlėtas jūros krantas ir archeologinis palikimas, turtinga krašto istorija ir draugiški žmonės Chalkidikei padėjo tapti viena iš labiausiai turistų mėgstamų vietų Graikijoje.Šiandien daugiau kaip milijoną gyventojų turinčius Salonikus 315 metais prieš mūsų era įkūrė Makedonijos valdovas Kasandras, sūnus karvedžio Antipatro, kurį Aleksandras Didysis, vykdamas į Azijos užkariavimo žygį, paliko savo vietininku.
Kasandras vedė moterį, vardu Tesalonika, o miestą, vienijusį 26 mažas gyvenvietes, pavadino jos vardu. Taip miestas įgijo dabartinį pavadinimą.
Per šimtmečius miestas ne kartą buvo puolamas, ypač skaudžiai karų pasekmes jis pajuto XX a. 1912 m. Salonikai išsivadavo iš Turkijos priespaudos, tačiau dėl kovinių veiksmų ir vėlesnių politinių permainų miestas neteko beveik visos čia gyvenusios turkų diasporos. Tuo pat metu į Salonikus atvyko tūkstančiai graikų pabėgėlių iš Mažosios Azijos, besigelbėjančių nuo turkų organizuotų žudynių. Miesto apylinkėse jie įsikūrė 1923 m.
Tragiškai susiklostė ir Salonikų žydų bendruomenės likimas. Tūkstančiai jų žuvo nacių koncentracijos stovyklose.
1917 m. miestą nusiaubė milžiniškas gaisras. Jo dėka šiandien Salonikų centrinėje dalyje yra labai lengva orientuotis. Atstatant miestą po gaisro, gatvės buvo suprojektuotos taip, kad eina beveik tiesiomis linijomis ir kertasi 90 laipsnių kampu.
Nepaisant visų negandų, mieste gausu istorinio palikimo. Tai ir antikinis akropolis, ir Bizantijos epochos šventyklos, ir viduramžių statiniai. Jūros krantinėje stovi miesto simbolis – Baltasis bokštas, pastatytas apie 1535 mūsų eros metus. Bokštas įėjo į miesto gynybinės sistemos sudėtį, tarnavo kaip įlankos stebėjimo punktas. Iki 1878 m. trisdešimties metrų aukščio šešių aukštų bokštas buvo naudojamas ir kaip kalėjimas, ir kaip egzekucijų vykdymo vieta. Todėl tais laikais jis buvo vadinamas „Kruvinuoju bokštu“.
Mūsų dienomis jame įkurtas muziejus, kuriame eksponatai pasakoja apie bizantinį miesto istorijos periodą.
Šiandien Salonikai – tai kosmopolitinis miestas, daug dėmesio skiriantis turizmui ir su turizmo industrija susijusiems niuansams. Čia pilna kultūros renginių, klesti prekyba, verda naktinis gyvenimas.
„Siekdami pritraukti turistų į Salonikus, mes net rengiame įvairias reklamos akcijas užsienyje. Turizmas miestui yra labai svarbu, – sako Salonų prefektas (meras – aut. past.) Panajotis Psomiadis. – Daug dėmesio skiriame istoriniam palikimui, jo išsaugojimui. Taip pat siekiame žmones supažindinti ir su naujais mokslo pasiekimais. Dėl to įkūrėme NOESIS – Šiuolaikinio mokslo ir technologijų muziejų“.
Muziejus, propaguojantis naujausius mokslo ir technikos pasiekimus, įkurtas kelis universitetus turinčių Salonikų pakraštyje ir užima 15 tūkst. kvadratinių metrų teritoriją. Jame įrengtas modernus planetariumas, 3D technologijų kino teatras, kuriame sumontuotas didžiausias visoje Graikijoje ekranas, čia yra realių pojūčių simuliatorius, veikia automobilių raidos paroda, vyksta mokslinės konferencijos, muziejus naudojamas įvairioms edukacinėms programoms, bandoma pažvelgti į mokslo ateitį.
Bus daugiau
