„Šiandienos specialistas, vadovas, spaudžiamas daugybės darbų ir laiko trūkumo, stengiasi išnaudoti kiekvieną progą padirbėti darbo metu ir nesinešti darbų į namus. Laikas kelyje, kai nereikia vairuoti pačiam, – autobuse, traukinyje – gali būti puikiai išnaudojamas ramiam darbui, nes nekalbina kolegos. Be to, kelionėje fiziškai atsitraukiame nuo darbo vietos ir galime iš šalies pažvelgti į darbines situacijas ir klausimus. Šį laiką galima išnaudoti ir knygų bei įrašų klausymui“, – sako dr. A.Miniotaitė.
Tyrimai atskleidžia, kad kelionės traukiniu yra psichologiškai naudingos tiek bendrai darbinei savijautai, tiek smegenų veiklai. Londono universiteto koledžo (angl. University College London (UCL) mokslininkai 2021 m. nustatė, kad daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių dirbančių asmenų (55 proc.) kaip didžiausią kelionės traukiniu privalumą nurodo vaizdą pro langą, o dar ketvirtadalis (24 proc.) teigia, kad traukinio judėjimas jiems suteikia ramybės jausmą.
Padeda pasiruošti laukiantiems darbams
Pasak pašnekovės, jai pačiai tenka nemažai keliauti į komandiruotes Latvijoje, Estijoje, kitose Europos valstybėse, traukiniu kartais vyksta ir iš Vilniaus į Kauną.
Anot dr. A.Miniotaitės, Lietuvoje traukiniai, palyginti su kitų valstybių, turi privalumų – juose yra daug vietos ir erdvės ramiam darbui, įrengti patogūs staliukai, yra galimybė pasikrauti nešiojamus įrenginius, nemokamas interneto ryšys.
„Nemažai kitų valstybių traukinių, nors ir yra greiti, dažnai atrodo it autobusai, kėdės sugrūstos eilėmis, todėl juose nepatogu. Kita vertus, būtent traukinių greitis ir tai, kad keliaujant geležinkeliais nėra transporto spūsčių, yra priežastis, kodėl renkamasi ši priemonė“, – sako ji.
Lyginant su kitomis transporto priemonėmis, traukiniai yra ypatingai saugi transporto priemonė, jais vykstant galima mėgautis kelione, šalies vaizdais pro langą, skirti laiko sau, negaišti laiko spūstyse, išvengti automobilių stovėjimo miestuose iššūkių ir prisidėti prie poveikio aplinkai mažinimo. Traukiniais kartu su savimi galima vežtis augintinius, dviračius, paspirtukus ar vėžimėlius, taip pat – didesnį bagažą.
Traukinių populiarumą skatina ir vis patogesni sprendimai, leidžiantys be nuosavo automobilio po šalį keliauti nuo taško A iki B. Žmonės vis dažniau naudojasi vieno bilieto – traukinio ir Vilniaus miesto viešojo transporto – bilieto sprendimu – tokiu būdu iš arba į Vilniaus geležinkelio stotį šiemet atvyko apie 50 tūkst. keleivių.
Pastaraisiais metais stebimas išaugęs kelionių gabenantis dviračius skaičius – šiemet taip keliavo maždaug dešimtadaliu daugiau žmonių nei ankstesniais metais – iš viso 28 tūkst. klientų.
Keliones traukiniais skatina ir bendrovės „LTG Link“ nuolat organizuojami papildomi traukinių reisai, kurių atvykimo ir išvykimo laikas yra suderintas su kai kuriais itin dideliais renginiais, pavyzdžiui, svarbiomis krepšinio varžybomis, koncertais, festivaliais, miesto šventėmis ar panašiais didelio masto renginiais.
Traukiniai tampa greitesni
Paklausta, ko mūsų šalies traukiniams galbūt dar trūksta „iki pilnos laimės“, dr. A.Miniotaitė teigia, kad reikėtų daugiau greičio ir tarptautinių greitų traukinių populiariomis kryptimis Vilnius–Ryga, Vilnius–Varšuva bei kiti Lenkijos miestai, Vilnius–Talinas.
Trumpesnę kelionės trukmę po kelerių metų užtikrins modernūs elektriniai traukiniai.
Trumpesnę kelionės trukmę po kelerių metų užtikrins modernūs elektriniai traukiniai, kurie greičiau įsibėgės ir pasieks maksimalų leistiną greitį. Šie „LTG Link“ elektriniai traukiniai, bus itin tylūs, skirti dirbti ar atsipalaiduoti kelionės metu, visiškai pritaikyti žmonėms, turintiems ribotą judumą – juose nebus jokių judėjimą ribojančių laiptelių, visos sėdėjimo vietos bus jaukios ir patogios. Elektriniuose traukiniuose veiks bistro.
Tiek karštomis vasaromis, tiek šaltomis žiemomis tinkami eksploatuoti ir plačiajai geležinkelio vėžei pritaikyti bateriniai traukiniai bus pirmieji tokio tipo traukiniai Šiaurės Europos regione.
Trumpesnę kelionę gali užtikrinti ir geležinkelio infrastruktūros modernizavimas, tai yra jos pritaikymas didesniems greičiams. Vienas didžiausių tokio pobūdžio infrastruktūros modernizavimo projektų – ruožo Vilnius–Klaipėda elektrifikavimas, įskaitant Vilniaus geležinkelio mazgo elektrifikavimą.
Lietuvoje jau yra elektrifikuoti trys geležinkelių ruožai: Vilnius–Kaunas, Lentvaris–Trakai ir Vilnius–Kena. Tai sudaro apie 8 proc. viso šalies geležinkelių tinklo. Šiuo metu elektrifikuojamas intensyviausiai naudojamas geležinkelis Vilnius–Klaipėda. Modernizavus šį ruožą, jame elektriniais traukiniais galės keliauti greičiau, nes elektriniai traukiniai greičiau įsibėgėja ir pasiekia maksimalų greitį.
Iki šiol ilgiausias Lietuvoje geležinkelio ruožas Kaišiadorys–Klaipėda, įskaitant Vilniaus geležinkelio mazgą, elektrifikuojamas panaudojant Europos Sąjungos (ES) investicijas. Bendrovės „LTG Infra“ duomenimis, šios geležinkelio modernizacijos projektų vertė siekia daugiau nei 423 mln. eurų, 200 mln. eurų šios sumos sudaro ES Sanglaudos fondo investicijos. Projektą planuojama baigti 2025 m. II ketvirtį.
Užbaigus Vilniaus geležinkelio mazgo ir ruožo Kaišiadorys–Klaipėda elektrifikavimą, bendras elektrifikuoto geležinkelio ilgis šalyje išaugs beveik iki 27 procentų, o baigus „Rail Balticos“ projektą – iki 40 proc.