Kruopščiai restauruotos pilys bei dvarai vidurio Lietuvoje kviečia keliauti ir susipažinti su didinga mūsų šalies istorija, kultūra, architektūra, susitikti su dvarus naujam gyvenimui prikeliančiais entuziastais.
Pirmyn į atradimų kupinas vasaros keliones po vidurio Lietuvą!
1. Napoleono padovanotas Zyplių dvaras
Šakių rajone stūksančio Zyplių dvaro istorija mena legendomis apipintą Napoleono Bonaparto viešnagę Lietuvoje. Už nuopelnus kare šį dvarą garsusis prancūzų karžygys padovanojo Lietuvos kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Tiesa, vėliau dvaro šeimininkai vis kito, o kartu keitėsi ir dvaro veidas – jis buvo nuolat rekonstruojamas, plečiamas ir kitaip tobulinamas. Kiekvienam savininkui įnešus po dalelę savosios architektūrinės vizijos, šiandien nuopelnai už skoningą ir įstabią rūmų išvaizdą keliauja visiems juos valdžiusiems didikams.
Iki šiol Zyplių dvare stovi 11 autentiškų pastatų ansamblis ir vienas didžiausių, net 21 hektaro plotą užimantis parkas. Jame – kerinčios balzaminių tuopų ir skroblų alėjos. Dvaro rūmuose, buvusiose dvaro arklidėse, kairiojoje oficinoje ir svirno galerijoje šiandien įkurtos parodų erdvės, rengiami įvairiausi koncertai, sukurtos galimybės tirti ir pažinti senąsias kultūros tradicijas.
Dvarą atrasite Šakių rajone, adresu Beržų g. 3, Tubelių kaimas.
2. Aštriosios Kirsnos dvaras ir žymiosios jo apžvalgos kalvelės
Aštriosios Kirsnos dvaras – viena didžiausių dvaro sodybų visame Dzūkijos krašte. Ją sudaro net 19 klasicizmo, romantizmo ir kitų architektūrinių epochų bruožų turintys dvaro pastatai. Visi jie išsidėstę nuostabiame, apžvalgos kalvelių gausa išsiskiriančiame parke. Įdomu tai, kad 1997 metais dvaras buvo įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą dėl itin originalios pastatų išdėstymo kompozicijos bei išskirtinai gerai išvystytos vandens telkinių sistemos.
Šiandien kerinčioje dvaro teritorijoje auginami elniai ir žirgai, organizuojamos įvairios šventės, edukacijos bei kita pramoginė veikla. Kitaip tariant, tai vieta, verta kiekvieno Dzūkijos link keliaujančiojo vizito!
Dvarą atrasti galite Lazdijų rajone, adresu Žvejų g. 11, Aštriosios Kirsnos kaime.
3. Renesanso perlu tituluojamas Raudondvario dvaras
Nevėžio dešiniajame krante stūksantis Raudondvario dvaras neretai vadinamas Renesanso architektūros paminklu. Šį dvarą valdė bene žymiausios LDK dvarininkų giminės, tačiau ryškiausią įspaudą jo istorijoje paliko grafai Tiškevičiai. Negailėdami lėšų, pasitelkę žymius Lietuvos ir užsienio architektus, būtent jie naujam gyvenimui prikėlė dvarą po žiauraus 1831 metų gaisro. Keliauti mėgę Tiškevičiai interjero puošmenas gabeno iš tolimiausių pasaulio kampelių, taip dvare sukaupdami didžiulę paveikslų bei meno dirbinių kolekciją.
Nors I ir II pasaulinio karo metu dvaras buvo stipriai nusiaubtas, šiandien jo sodybos kompleksas renovuotas ir visapusiškai pritaikytas kultūriniam Kauno rajono gyvenimui. Jame vyksta parodos, koncertai, konferencijos, įvairios šventės, santuokos ceremonijos.
Dvarą aplankyti galite Raudondvaryje, adresu Pilies takas 1.
4. Aukštosios Fredos dvaras ir bene gražiausias peizažinis parkas šalyje
Klasicizmo ir istorizmo laikotarpiu kurtas Aukštosios Fredos dvaras suklestėjo jį įsigijus bajorui Jozefui Godlevskiui. Dvarininkas aukščiausioje sodybos vietoje pastatė didingus vėlyvojo klasicizmo rūmus bei įrengė nepaprasto grožio peizažinį parką. Vienas įdomiausių parko akcentų – J ir G raides menantys tvenkiniai. Tai bene vienintelis dvaras Lietuvoje, kurio šeimininkas savo inicialus įamžino taip ryškiai ir kūrybingai.
1923 metais dvarą perėmus Lietuvos universitetui, jo teritorijoje profesoriaus Konstantino Regelio iniciatyva buvo įkurtas Botanikos sodas. Pastarasis Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo vardu veikia iki šiol, lankytojus traukdamas tiek augalų, tiek senųjų dvaro statinių grožiu. Vienas jų šiandien – bene didžiausia oranžerija visoje Lietuvoje.
Dvaro sodybą aplankyti galite Kaune, adresu Ž. E. Žilibero g. 6.
5. Medinis Aristavėlės dvaras – vienintelis toks Lietuvoje
Baroko laikotarpio architektūros mediniai Aristavėlės rūmai yra vieninteliai išlikę tokio tipo rūmai Lietuvoje. Nors XVIII amžiaus pradžioje statytas dvaras prabanga neišsiskyrė, manoma, jog rūmų freskas kūrė žymiausias klasicizmo menininkas Lietuvoje – Pranciškus Smuglevičius.
Liūdna, tačiau sovietmečiu ilgus metus dvaro pastatai buvo negailestingai niokojami ir gadinami, kol, galiausiai, Kėdainių rajone stovėjęs dvaras 1987 metais buvo išardytas ir atiduotas Lietuvos liaudies buities muziejui Rumšiškėse. Jį pergabenus ir kruopščiai atstačius, šiandien dvaro rūmai yra dailiai restauruoti, o juose įkurtas Medinės architektūros paveldo konservavimo, tyrimų ir mokymų centras. Unikali vieta, verta kiekvieno naujų atradimų ieškančio keliautojo!
Dvaras įsikūręs Rumšiškėse, adresu Lekavičiaus g. 2.
6. Panemunės pilis – nuostabus architektūrinių stilių mišinys
Panemunės pilis buvo pradėta statyti dar XVII amžiaus pradžioje, pagal tuo metu Lietuvoje vieno garsiausių architektų – Petro Nonharto – brėžinius. Ant aukštos kalvos greta Nemuno slėnio iškilusi pilis atitiko Renesanso architektūros stilistiką ir išsiskyrė didybe bei kiek griežtomis savo formomis. Bėgant metams keitėsi pilies savininkai, o kartu ir jos išvaizda. Pirmosios rekonstrukcijos metu Panemunės pilis įgavo baroko bruožų, o ją valdyti pradėjus A. Gelgaudui, rezidencija įgavo prašmatnumo – pilies menės ir kambariai buvo dekoruoti klasicistine sienų tapyba, koklinėmis krosnimis ir židiniais.
Į Lietuvos architektūros paminklų sąrašą įtraukta Panemunės pilis šiandien priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilyje nuolat vyksta parodos, ekspozicijos bei kiti meno ir pramoginiai renginiai.
Pilį atrasite Jurbarko rajone, adresu Vytėnų g. 53, Pilies kaimas.