– Tai pirmiausia apžvelkime, kokia situacija apskritai kelionių versle, lyginant, pavyzdžiui, su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Ar turizmas atsigauna?
– Jeigu reikėtų atskirti dvi turizmo kryptis, išvykstamasis turizmas iš tikrųjų gyvena geromis nuotaikomis, srautai po truputį atsistatinėja. Matėme, kad vasarą netgi pavyko užsakomųjų reisų kelionių organizatoriams pasiekti apie 70 proc. srautus. Tuo iš tikrųjų labai labai džiaugiamės.
Tačiau yra kita dalis, atvykstamasis turizmas, šitoje vietoje problemų tikrai yra ir deramos valstybės pagalbos šitam sektoriui nėra. Todėl labai akcentuojame klausimą ir sakome, kad pagalba yra būtina: išsaugant darbo vietas, kuriant strategiją, kaip pritrauksime turistų iš kitų šalių.
Tačiau grįžtant prie išvykstamojo turizmo, dabar prasideda vienas iš aktyviausių keliavimo sezonų rudenį. Ilgasis savaitgalis Lietuvoje, moksleivių atostogos, kurios, beje, pratęstos, kas leidžia keliautojams keliauti ilgesniam nei savaitei laikotarpiui.
Šiuo metu populiariausios kryptys, aišku, yra tiesioginiais užsakomaisiais reisais: Turkija, Egiptas, Kanarų salos. Žinoma, ir netiesioginiais reisais yra nemažai krypčių pasiekiama. Pavyzdžiui, tokių kaip Dubajus, kaip Maldyvai, Meksika.
Iš tikrųjų kelionės skatina lietuvius testuotis ir skiepytis.
Ir lietuviai noriai keliauja, be to, tai daro atsakingai, testuojasi. Turbūt turistai arba keliautojai yra tie, kurie pirmieji pasirūpino vakcina ir jau iš tikrųjų teiravosi, kaip čia bus dėl trečios vakcinos, ar reikia laukti tas 180 dienų. Iš tikrųjų kelionės skatina lietuvius testuotis ir skiepytis.
Testo gali reikėti
– Girdėjau iš vieno pažįstamo žmogaus atvejį, kad keliaujant, pvz., į Tenerifę, nors esi pasiskiepijęs abiem vakcinomis ir Tenerifė, tai yra Ispanija, pripažįsta jas, nes tai – Europos Sąjunga, bet tavęs prašoma PGR testo. Būtent keliautojų iš Lietuvos (...). Ar tokie atvejai kartojasi ir kitur, ar tai yra išimtis?
– Norėčiau patikslinti: šiuo metu Ispanija vykdo kampaniją, kurios metu testuoja netgi ir atvykstančius su skiepais. Tai nėra taikoma išskirtinai Lietuvai, tą galiu tikrai patvirtinti (...).
Natūralu, kad jeigu būtų kažkokių atmainų, tikrai galime sulaukti testavimo, bet tai nekliudo keliautojų kelionės planų. Jei atvykstate su skiepu, jums nereikia papildomai laukti rezultato, tiesiog testuojame,o vėliau jūs važiuojate į savo viešbutį.
Tą patį daro ir Jungtinė Karalystė, kad antrą dieną, jeigu jūs, tarkime, būnate Londone ilgiau negu dvi dienas, jums reikia darytis papildomą testą. Daro Izraelis ir Islandija. Tačiau tikrai matome, kad šita tendencija nepaplito, ir tikimės, kad apsiribos keliais regionais.
Kalėdoms ruošiasi keliauti
– Pagal tai, ar lietuviai jau turi nusipirkę kelialapius atostogoms žiemą, galima įsivaizduoti lūkestį – kaip lietuviai įsivaizduoja, kas laukia žiemą, kalbant apie karantinus, pandemiją. Kaip yra su kelialapiais žiemą? Gal galima palyginti, pavyzdžiui, su 2019 m.?
– Intensyvumą yra labai sunku vertinti, statistiką mes skaičiuosime, kai jau visos kelionės įvyks. Tačiau užklausimų skaičius ir klientų noras keliauti rodo, kad turbūt sulauksime tos pačios statistikos, ką turime su šituo ilguoju savaitgaliu – tikrai ne mažiau 70 proc. asmenų, keliavusių 2019 metais, tai darys ir šių metų kalėdiniu laikotarpiu.
Keliautojai tikrai keliauja saugiai, jie domisi, kokios šalyje yra taisyklės, kokie COVID reguliavimai, kokie testavimai, kokius taiko reguliavimus šalis, viešbutis, aviakompanija.
Tikrai ne mažiau kaip 70 proc. asmenų, keliavusių 2019 metais, keliaus ir šių metų kalėdiniu periodu.
Tai tikrai domina keliautojus. Todėl visus informuojame, kad ir atvykti į oro uostą reikia anksčiau, nes tikrina skiepų dokumentus. Gali būti ilgesnės eilės.
Dar pasinaudosiu proga paraginti visus, kurie keliaus šį savaitgalį arba per mokinių atostogas šiais metais, atvykti į oro uostą tikrai likus ne dviem valandoms, o anksčiau, nes eilės bus didžiulės.
Kasdien kyla po penkis lėktuvus vien į Turkiją, aš jau nekalbu apie kitas kryptis,pavyzdžiui, Ispaniją, Madeirą, Egiptą. Iš tikrųjų eilės gali susidaryti, tačiau yra būdų, kaip to išvengti. Galima įsigyti nebrangią greitosios patikros paslaugą, kai nereikės stovėti eilėje.
Jeigu norite būti nuošaliau, galima įsigyti ir leidimą į verslo klasės klubą tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Tų būdų tikrai yra, padarykime, kas nuo mūsų priklauso: atvykime anksčiau, dėvėkime kaukę, laikykimės kitų taisyklių, ko reikalauja tiek oro uostas, tiek vežėjas, tiek šalis, tiek viešbutis, ir viskas bus gerai.
O kad noras keliauti yra didelis, rodo ne tik laisvalaikio keliautojai, tą patį rodo ir įmonės. Įmonės savo renginius iškelia į užsienį, ir ne tik dėl pinigų, bet ir dėl to, kad galima rasti infrastruktūrą, kurioje gali įgyvendinti, sakykime, savo didžiulį renginį, išvežti 50, 70 ar 100 darbuotojų. Tai tendencija yra tokia, kad kelionių poreikis – labai didelis.
– Ar tokios išvykstamosios verslo kelionės, komandiruotės buvo nutrūkusios, o dabar atsigauna? Ar vis dėlto verslas keliavo kaip keliavęs?
– Nuo praeitų metų kovo iki šių metų vasaros vidurio tų kelionių tikrai buvo mažiau – vadinamųjų verslo susitikimų, verslo renginių, tačiau tai atsigavo vasaros antroje pusėje.Taip pat pagreitį įgauna dabar.
Kalbant apie verslo keliones, tai ne tik įmonių renginiai, bet ir parodos Vokietijoje, Olandijoje, Dubajaus EXPO sulaukė didelio interesantų ir keleivių dėmesio. Lietuviai keliauja.
Daug vilčių dedame į atsivėrusias Jungtines Amerikos Valstijas, viena po kitos atsiveria Azijos šalys. Iš tikrųjų gerai, kad yra Europos COVID sertifikatas, jis leidžia mums paprasčiau keliauti ne tik po Europą, bet ir į kitas šalis.
Nori paramos atvykstamajam turizmui
– Pradžioje užsiminėte apie atvykstamąjį turizmą ir jo problemas. Ką čia reikia daryti? Ir kokios Jūsų prognozės, žinant koronaviruso situaciją Lietuvoje?
– Nepaisant to, kad pandeminė situacija vasarą Lietuvoje buvo ganėtinai gera, sulaukėme tik 30 proc. turistų srauto, kuris buvo įprastai 2019 metais. Tai yra tikrai labai labai mažas skaičius ir labai mažas rodiklis.
Yra trys pagrindiniai rodikliai, ką reikia padaryti: reikalinga aiški turizmo strategija, kuo keisime Rusijos ir Baltarusijos rinkas, kokias šalis trauksime keliauti į Lietuvą.
Nepaisant to, kad pandeminė situacija vasarą Lietuvoje buvo ganėtinai gera, sulaukėme tik 30 proc. turistų srauto, kuris buvo įprastai 2019 metais.
Reikia išsaugoti atvykstamojo turizmo darbuotojus. Atvykstamojo turizmo įmonių Lietuvoje yra tikrai nedaug, jų yra iki šimto, turbūt iki tūkstančio darbuotojų, tai tikrai nėra toks didelis mastas, kad Lietuva sau šiandien negalėtų leisti. Šitie darbuotojai arba šitos įmonės pajamų negauna nuo 2019 m. pabaigos. Pirmąsias pajamas jos gaus tik 2022 m. vasarą. Tad išsaugoti darbo vietas reikia padėti iki 2022 m. vasaros.
Kartu reikia prisidėti prie turizmo strategijos veiksmų plano. Dėl to mes jau kreipėmės į Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas. Labai tikimės, kad bus rastas sprendimas ir tikrai bus pagelbėta šitiems verslams. Turime suprasti, kad turistų atvežami pinigai į Lietuvą yra labai didelis indėlis į Lietuvos ekonomiką.
– Beje, ar galima apskaičiuoti nuostolius?
– Tikrai taip, nuostolis yra lengvai apskaičiuojamas. 2019 metais įplaukos į valstybės biudžetą sudarė apie 1 mlrd. 300 mln. eurų. Milijardas buvo iš atvykstamojo turizmo ir 300 mln. eurų – iš išvykstamojo turizmo.
Tai to milijardo Lietuva šiemet negavo. Panašu, kad negaus ir kitais metais, jeigu nebus greitai imtasi veiksmų. Taip pat jeigu nebus greitai imtasi veiksmų, bedarbių arba nenorinčių dirbti sąrašas pailgės. Todėl ir raginame Vyriausybę imtis neatidėliotinų veiksmų, kad atvykstamojo turizmo sektoriui būtų pagelbėta.
