Anksčiau Seime buvo siūloma šį terminą prailginti iki pusės metų, bet tokią pataisą prezidentas vetavo. Tai, anot Gitano Nausėdos, pažeistų vartotojų interesus ir neatitiktų Europos Sąjungos teisės.
Prezidento veto Seimas pakluso, tačiau netrukus pateiktas naujas projektas. Jame siūloma surasti viduriuką tarp verslo ir vartotojų interesų – leisti pinigus už keliones sugrąžinti per 90 dienų. Be to, ir kitos šalys jau nusprendė laikinai – karantino laikotarpiu – nepaisyti ES direktyvos.
Siūlomas kompromisas?
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas praėjusį ketvirtadienį per naujo projekto pateikimą Seime sakė, kad šis pasiūlymas yra kompromisas, bandant derinti turizmo sektoriaus ir vartotojų interesus. Anot jo, apie 90 dienų terminą neoficialiai kalbėta ir su vartotojų teisių atstovais, iš jų išgirsta, kad tai galėtų būti kompromisinis variantas.
„Kodėl jo reikia? Priėmę antradienį prezidento veto, mes neišgirdome iš valdančiosios daugumos ir Vyriausybės apie pagalvę turizmo sektoriui. Žinome, kad Estijos vyriausybė skiria 25 mln. paskolinę beprocentę garantiją išskirtinai turizmo sektoriui. Kitos valstybės, tokios kaip Danija, skyrė 200 mln. negrąžinamą paskolą turizmo sektoriaus įmonėms, kurios iš esmės yra šiandien tarp kūjo ir priekalo – tai yra neįvykusių kelionių ir vartotojų, kurie nori iškart atgauti pinigus. Mes matome, kad, nesukūrus pagalvės (o Vyriausybė nesukuria kol kas pagalvės), nukentės visų pirma patys vartotojai, nes jų lūkestis yra – kad per dvi savaites iš esmės būtų grąžinti pinigai“, – aiškino parlamentaras.
„Pajamos ateis tiktai esant dviem sąlygoms: arba Vyriausybė sukurs per „Invegą“ kažkokią pagalbos schemą, galimai tai galėtų būti ir valstybės pagalba, ką taiko kitos valstybės, tiesiog pripažindamos, kad sektorių reikia išgelbėti ir atiduoti pinigų dalį neskaičiuojant ir nežiūrint biurokratinių niuansų, arba tai yra grąžinimo termino pailginimas“, – sakė S.Gentvilas, siūlydamas pinigų grąžinimo terminą prailginti nuo 14 dienų iki 90-ies.
Didžiausia problema turizmo sektoriaus įmonėms šiuo metu – pajamų nebuvimas. Žmonės neperka nauja kelionių, nėra lengva ir susigrąžinti perduotus pinigus viešbučiams, oro linijoms ir kt.
„Turizmo verslo specifika tokia, kad šioje industrijoje itin daug tarpininkų, todėl labai svarbus apyvartinių lėšų valdymas. Klientui nusipirkus kelionę, jo pinigai keliauja užsienio partneriams, šie dėl galiojančių apribojimų grąžinti lėšų taip pat neskuba. Todėl šioje sudėtingoje situacijoje siekiame kompromiso, kuris užtikrintų ir keliautojų interesus, ir verslo išsaugojimą“, – 15min aiškino Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
Anot jos, stabilus ir daug metų veikiantis turizmo verslas yra ir keliautojo interesas. Kelionių organizatorius vienijančios asociacijos atstovės teigimu, jei turizmo bendrovių neliks ir konkurencija mažės, kelionių kainos neabejotinai kils, žmonės neturės tokio plataus pasirinkimo, kur keliauti.
„Taip, yra ir kitų verslo sričių, kurios irgi nukentėjo pandemijos laikotarpiu, ir daugelis greičiausiai neatsigaus be valstybės paramos, tad mes siūlome pataisas, nieko nekainuojančias valstybei bei keliautojams, kurios padėtų išgelbėti rinką“, – teigė ji.
Reikia paminėti, tos 90 dienų skaičiuotųsi ne nuo neįvykusios kelionės ar sutarties nutraukimo datos, o nuo apribojimų atšaukimo pabaigos.
„Kitaip tariant, nuo sienų atsivėrimo, nuo galimybės išvykti į numatytą šalį leidimo atsiradimo, tada prasideda skaičiavimas 90 dienų. Ne nuo neįvykusios kelionės, bet nuo tada, kai jau įmanoma įvykdyti tą kelionę. Jeigu turizmo operatorius nevykdo tos kelionės, tada jis per tris mėnesius turi grąžinti pinigus“, – Seime kalbėjo S.Gentvilas.
90 dienų skaičiuotųsi ne nuo neįvykusios kelionės ar sutarties nutraukimo datos, o nuo apribojimų atšaukimo pabaigos.
Yra pasiūlymų, kad ne visiems žmonėms reikėtų laukti minimų 90 dienų. Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė savo feisbuke dalijosi pasiūlymu dėl išimties. Jos siūlymu, reikėtų sukurti „Invegos“ priemonę – beprocentę paskolą, kad bendrovės galėtų nedelsdamos atsiskaityti su rizikos grupei priskiriamais keliautojais: vyresniais nei 60 metų, sergančiais lėtiniais susirgimais, žmonėmis su negalia bei piliečiais, netekusiais pajamų dėl karantino. Tam reikėtų 50 proc. viso kelionių organizatorių įsipareigojimų fondo – 15 mln. Eur.
„Privalome jiems gražinti pinigus nedelsiant, nes tikėtina, kad į keliones per artimiausius 12 mėn. jie nevyks, bet galėtų atostogauti sanatorijose, SPA viešbučiuose, kurortuose Lietuvoj. Turistų pinigai cirkuliuotų tokiu svarbiu metu Lietuvos ekonomikoje“, – argumentavo Ž.Gavelienė.
Klausimą ketvirtadienį Seime planuojama svarstyti skubos tvarka.
Situacija sektoriuje – kritinė
Itin aktyviai keliaujančiame pasaulyje pastarieji metai turizmo sektoriaus bendrovėms buvo pakankamai geri. Pilnutėlių į Turkiją kylančių lėktuvų grafikai būdavo juokais lyginami su autobusų, didieji organizatoriai skaičiavo milijoninius pelnus. Tačiau viskas pasikeitė per kelias savaites.
„Šiandienos aplinkybių kontekste apie jokį pelną nėra kalbų, nes sprendžiami verslų ir darbo vietų išsaugojimo klausimai. Jei kelionių organizatoriams reikėtų grąžinti visas klientų įmokas už atšauktas keliones, ši suma siektų daugiau nei 30 mln. eurų. Be įstatymų pakeitimų verslas šių įsipareigojimų vykdyti nėra pajėgus“, – 15min aiškino M.Plepytė-Rainienė.
Kol kas nedrįstama prognozuoti, kokią įtaką dabartinė krizė padarys turizmo sektoriui. Tai priklausys ir nuo karantino trukmės, švelninimo sąlygų ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse – į kurias būtų galima išvykti. Lietuvos Vyriausybė kalba, kad reguliarūs skrydžiai keliomis kryptimis galėtų būti grąžinti gegužės 10–15 dienomis.
„Šiandienos aplinkybių kontekste apie jokį pelną nekalbame, visas dėmesys skiriamas keliautojų kelionių planų keitimams sutvarkyti ir darbo vietų išsaugojimui“, – 15min teigė kelionių organizatoriaus „Novaturas“ komunikacijos projektų vadovė Dovilė Zapkutė. „Novaturo“ pelnas pernai siekė 2,3 mln. eurų. Šių metų kovą apyvarta, palyginus su tuo pačiu metu pernai, mažėjo 56 proc. – iki 4,3 mln. eurų. Balandis prognozuojamas dar prastesnis.
Dauguma turizmo įmonių Lietuvoje dabar naudojasi prastovų mechanizmu, kai kurios jau mažina ir darbuotojų skaičius, nes situacija išties kritinė, – sako M.Plepytė-Rainienė.
Pasak jos, esama situacija itin sudėtinga, bet imtasi veiksmų jai valdyti. „Atsisakėme investicinių projektų, deramės su partneriais užsienio šalyse, ėmėmės griežto sąnaudų mažinimo. Nepaisant to, dėl turizmo verslo specifikos (šis verslas pagrįstas tarpininkavimo principu, kai kelionių organizatorių gaunami pinigai avansu yra pervedami paslaugų teikėjams) ir sustojusių pardavimų esamus įsipareigojimus keliautojams be reikiamų įstatymų pakeitimų vykdyti nebūtume pajėgūs, kaip ir visa turizmo industrija“, – aiškino D.Zapkutė.
Pasak Lietuvos turizmo asociacijos vykdomosios direktorės, absoliuti dauguma turizmo įmonių Lietuvoje dabar naudojasi prastovų mechanizmu, kai kurios jau mažina ir darbuotojų skaičius, nes „situacija išties kritinė“.
Svarbiausia dabar turizmo verslui – sulaukti tos šviesos tunelio gale, išgyventi iki kelionių suvaržymo atlaisvinimo. „Lietuviai – itin daug keliaujanti tauta ir būtų sunku patikėti, kad, situacijai pagerėjus, žmonės negrįš prie kelionių, – teigė M.Plepytė-Rainienė. – Galbūt keliausime kitaip, su daugiau saugumo priemonių ar griežtesniais reikalavimais, bet tai neabejotinai vyks.“
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 252 kelionių organizatoriai, iš jų 116 – išvykstamojo, 40 – vietinio, 96 – atvykstamojo turizmo. Šiuo metu kelionių organizatoriams fiziniai asmenys už būsimas keliones yra sumokėję daugiau nei 30 mln. eurų.
