Tęsiame pasakojimą apie šią spalvingą ir įdomią Rytų Afrikos valstybę. Pirmąjį straipsnį rasite paspaudę čia.
Kalvotoji Žemaitija prie pusiaujo
Jei jums vis dar negana tų rupšnojančių žolę ar žievę dičkių ir sėlinančių aštriadančių kačių, važiuojame į Cavo. Tai didžiausias Kenijos nacionalinis parkas, tiksliau, du parkai – vakarinis ir rytinis. Cavo nusidriekęs net 21 tūkst. kv. kilometrų – tai yra 4 proc. Kenijos teritorijos arba visa Žemaitija. Tai labai įvairi teritorija su kalnais, kriokliais, šaltiniais ir lygumomis.
Vakarinė dalis žavi nuostabiais kraštovaizdžiais, tačiau ten augalija tankesnė, todėl pamatyti žvėris bus sunkiau. Rytinę dalį perpus dalija Galanos upė, kuria plaukiant patogu dairytis didžiojo penketo ir visų mažesniųjų. Šiame parke verta stabtelėti Jatoje, kuri garsėja ilgiausia pasaulyje lavos vaga – apie 300 km.
Ko važiuoti į tą Keniją, jei ne laukinės gamtos, pirmapradžių saulėtekių ir iki ašarų gražių saulėlydžių? Tačiau po kurio laiko schema „dramblys-zebras-liūto galva žolėje“ ima kartotis ir mažiau džiuginti. Todėl atgaivai verta į maršrutą įtraukti ir viešnagę prie Nakuru ežero, be kurio įspūdžių rinkinys (ir fotoaparato atminties kortelės) nebūtų visavertis. Matėte tūkstančius lekiančių antilopių?
Čia jūsų laukia antra tiek rožinių flamingų. Tai – viena didžiausių jų susibūrimo vietų Žemėje. Lyg to būtų maža, šiose vietose auga palyginti retas medis, kurio lotyniškas pavadinimas yra Euphorbia candelabrum. Jis išties primena didžiulę žalią žvakidę, kurią kažkas įsmeigęs paliko raudonoje Afrikos žemėje.
Klasikinis pokštas „Sniegas Afrikoje? Turbūt Kilimandžaras“ nėra visai tikslus. Garsiojo kalno kepurė – gerokai aptirpusi, o štai antrojo pagal aukštį Afrikoje – Kenijos kalno – sniegynai laikosi puikiai. UNESCO paveldo sąrašo objektas yra 5199 m aukščio ir vilioja tuos, kuriems patinka idėja ties pusiauju pamatyti Alpių vaizdų.
Tai – trys ugnikalnių išsiveržimų suformuotos viršūnės, kurių papėdėje teka upeliai, spindi ežerai, o bambukų giraitėse knibžda gyvūnija. Net jei neketinate ten užsilipti – verta pasigrožėti bent iš apačios. Tiesą sakant, daugelis atvykėlių taip ir daro. Ne atsitiktinai šiose vietose įsikūrusios vienos prašmatniausių pasaulio sodybų siūlo nepamirštamus nuotykius patirti su šampano taure terasoje arba sūkurinėje vonioje.
Pagaliau – poilsio akimirkos
O taip, nuotykiai be atvangos nebejaudina, kaip ir poilsis be iššūkių gali tapti kančia. Taigi, kas desertui. Štai kaimyninė Tanzanija po visų tų kratymųsi duobėtais keliais įkandin liūtų, buivolų ir visų kitų jums pasiūlys atsikvėpti unikalioje Zanzibaro saloje. O ką Kenija? Ji tokios garsios salos neturi, tačiau gali pasigirti nuostabiais Indijos vandenyno paplūdimiais. Tiksliau sakant, 1420 km pakrantės, iš kurios netgi labai didelę dalį sudaro balto smėlio ruožai ir koraliniai rifai. Mombasa yra antras pagal dydį šalies miestas ir pagrindinis uostas. Tačiau tai taip pat – turistų magnetas, tautų katilas, tropikų žiedas ir dar labai daug kas – žiūrint, ko ten ieškote.
Kas bendro tarp Manhatano, Honkongo ir Mombasos. Teisingai – tai miestai-salos, su sausuma sujungtos tiltais, ribojamos fizinės erdvės ir todėl labai įdomios. Šio unikalaus Afrikos miesto istoriją rašė britai, portugalai, arabai, indai ir daugybė kitų tautų atstovų, atvykusių čia laimės ieškoti. Žmogus šias vietas per kelis šimtmečius smarkiai pakeitė, tačiau povandeninis pasaulis mažai pasikeitė: čia galima nardyti ir gėrėtis gelmių pasauliu. Geriausia tai daryti prie Vasinio salos krantų. Išbandyta ir patvirtinta praktiškai.
Vienas įdomesnių istorinių miesto objektų – galinga tvirtovė ant jūros kranto su šaudymo angomis ir patrankomis, nukreiptomis į vandenyną. Statinys XVI a. projektuotas italo, pastatytas portugalų karaliui, kad apsaugotų salą ir prekybos kelius. Šventas reikalas. Šventas ir vardas – Jėzaus fortas. Žydras dangus, baltas smėlis, rusvas mūras. Parsivešite gražių istorinių nuotraukų iš Afrikos.
Bet grįžkime prie poilsio, kurio nusipelnėte per tuos samarius ir naktinius žygius su žibintais spigindami liūtams į akis. Diani pliažas Mombasoje sutraukia didžiausias minias, ten daugiausia apsistoja užsakomaisiais reisais iš Europos atskridę saulės maldininkai, kurie renkasi poilsį pagal schemą „viskas įskaičiuota“, o gamtos pasižiūri per tuos trumpus komfortiškus „išpuolius“ autobusais, kuriuos jiems parūpina viešbutis. Tai – puikus būdas atostogauti, tačiau jei norisi ko nors daugiau, galima šiek tiek improvizuoti.
Malindis – taip vadinasi kurortas į šiaurę nuo Mombasos. Tobulas pliažas, spalvingi nameliai, senas uostas ir smagus turgus. Viskas, ko reikia geram poilsiui ant jūros kranto. Yra ir kelios istorinės įžymybės – vienas seniausių Afrikoje paminklų, juo pagerbtas atradėjas Vasco da Gama; yra seniausia Rytų Afrikoje bažnyčia.
Dar vienas vizito vertas objektas, jei dar norisi akistatų su gyvūnija – sužeistų sakalų ir kitų pasiligojusių paukščių gydykla. Dar už 35 km – įspūdingas gamtos paminklas, kurį vietiniai vadina Velnio virtuve. Tai – akivaizdus įrodymas, ką su akmeniu gali padaryti vėjas ir vanduo, jei duosi jiems pakankamai laiko.
Kenija – viena tų šalių, kuri įsikibs į atmintį mažais įspūdžių nagiukais ir nebepaleis, vis primindama apie tas puikias akimirkas laukinės gamtos glėbyje ir kviesdama sugrįžti. Tam kvietimui labai lengva pasiduoti ir susigundyti antra, trečia kelione į šią puikią šalį, kuriai pažinti dideli vyrai ir moterys skyrė ištisus gyvenimus. O išgirdus tą tolimą šauksmą – atsiliepti naujais lėktuvo bilietais bei dar neišmėgintais maršrutais.
Kodėl būtent Kenija? Galbūt todėl, kad kadaise iš Afrikos išėję mūsų protėviai išsinešė jos dalelę, kurią gimdami su krauju gauname ir mes.
