Beprotiškas planas, už kurį teko susimokėti
Iš Kenijos Eglė sugrįžo beveik prieš mėnesį. Rytų Afrikoje esančioje valstybėje ji kartu su dar trim kolegėmis praleido tris lapkričio savaites. Tačiau paprašyta papasakoti apie šioje esančius turistinius objektus – parkus, lankytinas vietas ir pan. – negalėtų, mat Kenijoje ji neatostogavo.
„Skamba galbūt keistai, – pripažįsta ji. – Tačiau iš tikrųjų ten skridome savanoriauti, jei visai tiksliai – taisyti vietiniams dantų“.
Žinoma, už šį darbą lietuvė negavo nė cento. Dar įdomiau pasidaro, kai sužinau, jog iš savo kišenės ji apmokėjo ne tik savo, bet ir Vilniuje kartu dirbančios odontologo padėjėjos kelionės išlaidas.
Savo entuziazmu ir idėja atostogas praleisti prasmingai ji uždegė ir dar vieną kolegę. Ja patikėjo ir odontologijoje naudojamomis priemonėmis prekiaujančios įmonės, dovanojusios lietuvėms įvairių reikmenų – jie užėmė didžiąją dalį vietos lietuvių lagaminuose.
Pasak Eglės, mintis važiuoti į besivystančią šalį ir ten savanoriauti nebuvo spontaniška. Tačiau kai apsisprendė, pradėjo ieškoti internete įvairių programų. Taip surado ne pelno siekiančią organizaciją „Kinga Africa“, kurios įkūrėjas Francis Muthama Thika mieste, Kenijoje, stengiasi padėti vietiniams gydyti dantis.
Susisiekus su juo paaiškėjo, kad lietuvės gali atvykti bet kada – visi specialistai, sutinkantys taisyti vietiniams dantis nemokamai ir dar su savo priemonėmis, čia labai laukiami.
„Tiksliai nežinau, kodėl Francis įkūrė būtent odontologines procedūras teikiančią organizaciją. Tačiau tai kažkaip susiję su vaikystėje patirtais įvykiais. Apskritai Kenijoje iki šiol žmonės apie dantų ir burnos higieną mažai ką žino. Beveik visos dantų ligos gydomos vienu būdu – dantys išraunami, todėl teko matyti labai daug jauno amžiaus žmonių, jau neturinčių vieno ar net kelių dantų“, – pasakojo odontologė.
Dauguma Eglės ir jos kolegių dienų buvo panašios: jos visos dirbo vienoje patalpoje, kuri buvo paversta laikinu odontologijos kabinetu. Norinčių, kad jų dantis apžiūrėtų ir sutaisytų, netrūko – kasdien prie durų dar prieš prasidedant darbui būriuodavosi po keliasdešimt žmonių. Nors lietuvės plušėdavo nuo ryto iki vakaro, nemaža dalis pacientų pas jas nepatekdavo – priimti visų norinčių neužteko fizinių jėgų.
„Kartais per dieną priimdavome beveik 100 pacientų. Prašančių pagalbos būdavo kur kas daugiau“, – apie savanoriavimą pasakojo Eglė.
Atsikvėpti nuo darbų – į gamtą ir pas vietinius
Nors didžiąją laiko dalį „suvalgydavo“ darbas, lietuvės spėjo paragauti vietinių pramogų. Kai kurios išvykos buvo pažymėtos nuotykiais. Pavyzdžiui, apsilankymas Maasai Mara nacionaliniame rezervate baigėsi mašinos užstrigimu purve.
„Stebiuosi, kaip tos mašinos čia visai nesulūžta“, – dalindamasi šios kelionės įspūdžiais savo feisbuko paskyroje rašė pašnekovė.
Simpatiška šviesiaplaukė sulaukė ir pasiūlymo tekėti: „Mūsų vedlys – 26 metų vaikinas – dar nevedęs, tai manęs klausė, už kiek karvių likčiau. Gyrėsi, kad jis labai stiprus. Buvo tas, kuris nužudė liūtą. Atsakiau, kad manęs neįpirks“.
Nepaisant menkų nesklandumų, šios kelionės metu lietuvės turėjo progą išvysti daugybę laisvai vaikštinėjančių laukinių gyvūnų – liūtų, leopardų ir kt. Taip pat pasigrožėti Afrikos gamtovaizdžiu.
„Gamta, neaprėpiami lygumų su kalnais horizonte vaizdai atima žadą, o dar žolės kvapas – tiesiog nepakartojama, nuotraukos neatspindi nei pusės to grožio“, – tikino Eglė.
Vėliau moterys lankėsi viename iš masajų genčių kaime. Įėjimas ir ekskursija mokami, tačiau visi surinkti pinigai naudojami bendruomenės tikslams, pavyzdžiui, mokyklos statyboms.
„Ilgą laiką masajų gentys buvo migruojančios, tačiau pastaruoju metu darosi sėslesnės dėl privalomo mokslo vaikams. Dažniausiai gyvenamąją vietą masajai keičia kas 9 metus. Palikdami senąjį kaimą sugriauna – lieka kalnas šiukšlių. Tai – didžiulė problema.
Naujo kaimo statyba užtrunka apie pusmetį, nes kaime gyvena viena šeima, jungianti maždaug 200 žmonių.
Čia teisėta poligamija, vyras gali turėti žmonų, kiek nori. Tačiau tokią prabangą gali sau leisti tik turtingi, t.y. turintys dideles kaimenes galvijų. Vesdamas naują žmoną vyras turi jos šeimai sumokėti galvijais ir duoti namą.
Visi namai stovi ratu, viskas aptverta, nes naktį laukiniai gyvūnai kartais ateina ir iki kaimų.
Jaunuoliai veda sulaukę maždaug 20 metų, merginos išteka – 18-os. Žmoną galima išsirinkti pačiam arba tai padaro tėvai – tuomet paprastai sutuoktinė būna iš kito kaimo“, – apie vietines tradicijas pasakojo Kenijoje tris savaites praleidusi lietuvė.
Turistus masajai moka patraukti – ekskursija prasideda tikru šou: šokiais, šuolių aukštyn „varžybomis“. Tačiau lietuves labiausiai sudomino angliškai pasakojančio gido (jis mokėsi mokykloje, todėl kalba labai gerai) istorijos apie iki šiol išlikusias genties tradicijas.
„Pavyzdžiui, jaunuoliai prieš vedybas turi eiti (visi vieno amžiaus, gali būti ir grupelė iki 50 asmenų) sumedžioti liūtą. Tas, kuris pirmas į jį paleidžia savo peilį, gauna trofėjų – grįžta su jo karčiais ant galvos ir turi teisę pirmas vesti.
Taip pat sužinojome, kad, jei vyras turi 4 žmonas, tai žmonos su savo vaikais gyvena atskiruose namuose, o vyras kas naktį nakvoja pas kitą sutuoktinę. Vaikai nuo 10-ies gyvena berniukų arba mergaičių namuose šalia mamos namo“, – pasakojo Eglė.
Medikėms buvo įdomu sužinoti, kad kiekviename kaime yra vietinis vaistininkas ir vaikų priėmėja.
Simpatiška šviesiaplaukė sulaukė ir pasiūlymo tekėti. „Mūsų vedlys – 26 metų vaikinas – dar nevedęs, tai manęs klausė, už kiek karvių likčiau. Gyrėsi, kad jis labai stiprus. Buvo tas, kuris nužudė liūtą. Atsakiau, kad manęs neįpirks“, – juokėsi piršlybų pokalbį prisimindama pašnekovė.
Vos grįžusi į Lietuvą Eglė pradėjo galvoti apie naują kelionę. Energinga moteris neslepia, kad ir vėl norėtų savanoriauti. Tačiau šįkart greičiausiai rinksis kitą šalį.
„Galvoju apie Filipinus“, – prasitaria. Tiems, kurie sukioja pirštą ties smilkiniu ar net garsiai svarsto, „kam belstis į kitą pasaulio kraštą, jei vargstančių yra ir Lietuvoje“, Eglė nežada nieko įrodinėti.
„Man visuomet rūpėjo kiti. Anksčiau aukodavau įvairioms organizacijoms Lietuvoje. Tai darau ir dabar. Tačiau norisi kažko daugiau“, – priežastį, kodėl per atostogas savanoriauja, nurodė pašnekovė.
