Nuo Malagos į šiaurę, persikėlus per kalnų grandinę, verta aplankyti tipišką Andalūzijos miestą Antekerą. Balti namai, bažnyčių bokštai, čerpių stogai, ant kalno iškilusi maurų statyta pilis. Aplink miestą plyti alyvmedžių ir vaisių sodai. Šis kraštas garsėja gausiu derliumi ir tradicijomis, perduodamomis iš kartos į kartą. Patys andalūziečiai bendruomeniški ir religingi.
Velykos šiame krašte švenčiamos įspūdingai ir kitaip, nei kitose krikščioniškose Europos šalys. Ši šventė čia svarbesnė už Kalėdas, joms ruošiamasi ištisus metus. Šventoji Savaitė (Semana Santa) prasideda Palmių Sekmadienį ir baigiasi Velykų sekmadienį. Kasdien, išskyrus Didįjį Šeštadienį, miesto gatvėmis keliauja šventinės procesijos.
Jų metu nešami „sostai“ – milžiniški neštuvai, ant kurių – bažnytinės skulptūros, vaizduojančios Šv. Mergelę Mariją, Jėzų Kristų ir biblijines scenas. Sostai puošiami paauksuota medžio drožyba, skulptūros dekoruotos auksu, brangiaisiais akmenimis, audiniai siuvinėti sidabru, gausu gyvų gėlių ir brangių žvakidžių.
Antekeros bažnyčių skulptūros buvo išgelbėtos nuo išgrobstymo ir sunaikinimo Ispanijos Pilietinio karo metu. Manoma, kad jos yra vienos seniausių ir originaliausių Andalūzijoje. Daugelis jų buvo pagamintos nežinomų meistrų rankomis dar 16 – 17 a.
Šventos savaitės metu procesija išeina iš bažnyčios ir apeina miestą pasirinktu maršrutu. Keliaudama siauromis gatvėmis, ji užsuka į svarbiausias miesto aikštes ir kiekviena praeina centrine miesto gatve, kuriose įrengtos tribūnos garbingiems svečiams. Kadangi eisena juda lėtai, ją galima sutikti keliose vietose. Kai kurie miestelėnai neina iš namų ir procesijas stebi pro savo namų balkonus ir langus.
Eisenos tęsiasi 4–6 valandas. Bene įspūdingiausias procesijos momentas – sostų išnešimas iš bažnyčios ir sugrįžimas atgalios. Kiekvienoje procesijoje vienos bažnyčios eisena neša tris sostus. Velykų Ketvirtadienį ir Didįjį Penktadienį tai daro kelios bažnyčios. Vienu metu miestu keliauja trys procesijos, kurios susitinka apie vidurnaktį. Kiekvieną sostą lydi pučiamųjų orkestrai, būgnininkai ir gausi bažnyčios bendruomenė, kuri procesijai puošiasi įspūdingais rūbais. Šie rūbai – šeimos relikvijos, paveldimos iš kartos į kartą.
Vieną sostą neša daugiau nei šimtas nešikų – bažnyčios Brolijos narių hermanacos. Jiems vadovauja Didysis Brolis Insignia. Šis brolis renkamas bendruomenės, o sosto nešiko vieta – paveldima. Naujokai, norintys įsilieti į broliją ir dalyvauti procesijoje turi paaukoti brolijai nemažus pinigus ir mokėti mėnesinį mokestį. Kiekviena bažnyčia turi savo Broliją ir joje dalyvauja didelė dalis miesto bendruomenės.
Ypatingas procesijos dalyvis – vaikas, aprengtas auksu ir brangakmeniais siuvinėta ilga tunika. Ši mergaitė ar berniukas neša sidabrinį varpą, kurio skambėjimu praneša, kada procesijai reikia sustoti pailsėti ar vėl leistis į kelionę.
Kiek neįprasti procesijos dalyviai – penitentes – atgailautojai, dėvintys vienodus, žemę siekiančius drabužius ir aukštus, smailius gobtuvus. Atgailautojai procesijoje rodosi uždengtais veidais, kad niekas nenustatytų jų tapatybės. Didžiojo Ketvirtadienio ir Penktadienio procesijas lydi gedėtojos – įvairaus amžiaus moterys, apsirengusios juodais drabužiais, galvas pridengusios juodu veliumu. Antekeroje išlikusi istorinė tradicija – bėgimas į La Vega. Kelionės pabaigoje, pavargę procesijos nešikai, turi rasti jėgų ir bėgte užnešti sostą į kalvą, ant kurios yra įsikūrusi jų Brolijos bažnyčia. Paskui procesiją leidžiasi bėgti ir žiūrovai.
Balandžio mėnesį šiuose kraštuose vyrauja permainingai orai ir kartais gausiai palyja. Tokiu atveju procesijos lieka bažnyčioje. Brangiai dekoruoti sostai, medžio skulptūros, šeimos relikvijos – jautrios lietui, o ir šlapiu grindiniu leistis į procesiją pavojinga. Organizatoriai labai įdėmiai stebi orus ir koreguoja eisenų tvarkaraštį pagal oro sąlygas, tačiau būna, kad metus ruošta procesija taip ir lieka bažnyčioje. Šiais metais lietus lijo visą Didįjį Ketvirtadienį, tad bažnyčioje likusieji šventės dalyviai nevaldė emocijų ir nusivylimo – raudojo ir guodė vienas kitą.
Visą savaitę trukusias eisenas Velykų sekmadienį vainikuoja jungtinė eisena, kurioje dalyvauja visų Brolijų garbingiausi nariai, mažieji varpų nešėjai ir palyda.
