Patarimai, kurie pravers kertant Meksikos ir JAV sieną – ypatingai saugomą vietą

Net kelias fizines metalo ir mūro sienas nuolat stebi šimtai vaizdo ir šilumos kamerų, nuolat zujantys sraigtasparniai ir krūvos pareigūnų. Tiesa, į Kaliforniją iki Los Andželo įvažiuoti leidimus meksikiečiai gauna nesunkiai.

Tuo tarpu į Baja iki Ensenados įvažiuoti šešioms dienoms galima ir išvis be vizos. Pirmą kartą kertantiems sieną į pietus nesvetimas „o ne, aš jau Meksikoje, o vizos neturiu“ jausmas. 

Jeigu pasiseks, sieną galima kirsti be jokios patikros, ar net stabtelėjimo, tačiau jeigu važiuosite toliau į pietus, ar planuojate užsibūti ilgiau – gauti vizą vis dėlto patogiausia pasienyje.

Sieną kirsti iš San Diego galima keliuose perėjimo punktuose. Važiuojantiems pirmą kartą ir norintiems šiek tiek ramesnės aplinkos rekomenduočiau rinktis šiek tiek toliau į rytus esantį Tekatės (Tecate) sienos perėjimo punktą.

Apie keturiasdešimt minučių nuo San Diego centro nutolęs perėjimo punktas – pakankamai mažas, o Tekatės miestelis pasienyje šiek tiek ramesnis. Net jeigu muitinės pareigūnai ir nuspręstų patikrinti jūsų automobilį – patikra daugiau simbolinė.

Žinoma, susikalbant ispaniškai procesas labai palengvėja ir didžioji dalis laiko bus praleista pasakojant apie Lietuvos kraštovaizdį ir demonstruojant mūsų monetas pareigūnams. Tačiau kirtus sieną teks susirasti kur pasistatyti automobilį ir grįžti iki sienos perėjimo punkto susitvarkyti vizos klausimus.

Taupant laiką svarbiausia negrįžti viso kelio iki Jungtinių Valstijų, o sekti rodykles vedančias į imigracijos biurą. Čia pareigūnai dažniausiai kalba angliškai ir yra paslaugūs.

Užpildžius vizos formą teks grįžti šiek tiek atgal iki banko, susimokėti porą šimtų pesų už vizą ir gavus apmokėjimą patvirtinantį dokumentą – grįžti į imigracijos biurą antspaudui bei atsiimti vizą.

Arčiausiai San Diego esantis San Ysidro perėjimo punktas kasdien sulaukia iki 300 000 sieną kertančių žmonių.

Procesas dabar yra supaprastėjęs ir nebereikia klaidžioti po miestą ieškant banko bei stovėti bendroje eilėje su vietiniais, tvarkančiais savo bankines operacijas – banko skyrius yra tiesiai ant sienos.

Tuo tarpu pesus geriausia išsikeisti prieš pat kertant sieną, dar Amerikoje. Čia ir kursas geresnis, ir mažiau streso.

Arčiausiai San Diego esantis San Ysidro perėjimo punktas kasdien sulaukia iki 300 000 sieną kertančių žmonių. Galima įsivaizduoti, jog tokiems srautams sureguliuoti yra metamos nemažos pajėgos, o abiejose sienos pusėse – penkių juostų greitkelis rytais užsipildantis iš Meksikos. Pasibaigus darbui – iš priešingos pusės.

Turint vizą čia sieną kirsti žymiai paprasčiau ir greičiau, tačiau jeigu norite susitvarkyti vizos dokumentus pasienyje – turite neišvažiuoti iš pasienio teritorijos, nes įsiliejus į Tichuanos greitkelius kelio atgal nebebus.

Anksčiau automobilį tekdavo statyti patvory ir lįsti per skylę tvoroje, kad patektum į imigracijos biurą. Dabar situacija labiau civilizuota – įrengtos kelios stovėjimo aikštelės, kur galima palikti automobilį kol susitvarkysite vizas.

Spotas.lt nuotr./Pasienis

Kaip patogiausia grįžti į JAV

Jau patekus į Meksiką, važiuojant per Tekatę, gali šiek tiek klaidinti ženklai į Ensenadą, tačiau nusileidus nuo kalno ir pasukus į kairę užtenka iškart pasukti į dešinę, kad atsidurtumėte tiesiai kelyje vedančiame per kalnus ir vynuogynų slėnius iki pat Ensenados.

Tuo tarpu kertant sieną Tichuana, ženklai dar neišvažiavus iš pasienio zonos nurodo laikytis dešinės, kad patekti į pirmą Bajos greitkelį vedantį per visą dviejų tūkstančių kilometrų pusiasalį iki pat Bajos pietų – Šventojo Luko kyšulio (Cabo San Lucas).

Tiesa, greitkelis turi dvi atšakas – nemokamą 1 greitkelį, einantį šiek tiek toliau nuo Ramiojo vandenyno, ir 1D – mokamą greitkelį vedantį įspūdinga Ramiojo vandenyno pakrante. Mokamas greitkelis kainuoja po porą dolerių keturiuose mokėjimo postuose, kurių tikrai negaila tiek važiavimo komfortui, tiek pasigrožėti vaizdais.

Įsimaišius į Tichuanos srautą dokumentų patikrinimas atrodo šiek tiek spartenis, o turistai iš Europos vertinami atlaidžiau.

Jeigu į Meksiką šiek tiek paprasčiau kirsti sieną per Tekatę, į Ameriką rekomenduočiau važiuoti per Tichuaną ir San Isidrą (San Ysidro).

Tekatė – ramesnis postas, tad pareigūnai skiria daugiau laiko tiek dokumentų tiek automobilio patikrinimui. Be to, pakeliui į San Diegą yra dar vienas pasienio postas, kuriame muitininkai gali visiškai iškraustyti jūsų automobilį.

Įsimaišius į Tichuanos srautą dokumentų patikrinimas atrodo šiek tiek spartenis, o turistai iš Europos vertinami atlaidžiau. Žinoma, sukėlus įtarimų būsite pasiųsti į pilną patikrą.

Tiesa, greitkeliams įsiliejus į Tichuaną reikia būti atidžiam, arba naudotis GPS navigacija – prašokus reikiamą posūkį, ką padaryti nėra labai sudėtinga, gali tekti nejuokais paklaidžioti, kol rasite kelią link sienos. Tuo tarpu Tekatėje ženklai – šiek tiek aiškesni, o lėtesnis gyvenimo tempas mažame miestelyje nekelia papildomo streso.

Nors man beveik dešimt kartų kirtus sieną pavyko išvengti bet kokių problemų, vis tiek rekomenduočiau išlikti budriems ir pasirinkti „saugiausią“ laiką.

Sieną į Meksiką geriausia kirsti ryte ir iki Ensenados nuvažiuoti su šviesa. Tuo tarpu grįžtant planuoti kelionę taip, kad saulėlydžiu grožėtumėtės jau Amerikoje. Pasienio ruože stengiuosi nepalikti daiktų ir automobilio be priežiūros, važiuojant be reikalo nestovinėti, kas nėra sudėtinga, nes iki Ensenados – tik valanda kelio.

Keliautojų ir banglenininkų forumuose ir tinklaraščiuose kartas nuo karto pasirodo bauginančios istorijos apie apiplėšimus ir be transporto bei kelnių, tiesiogine ta žodžio prasme, paliktus keliautojus. Tačiau – sunku pasakyti, kiek jose tiesos, o kiek tai – tik bandymas sumažinti amerikiečių banglentinnkų skaičių karščiausiose Baja bangų vietose.