500 eurų – toks vadinamasis ekologinis mokestis keturračiams įsigalios jau nuo vasario. Iki šiol už keturračio įvežimą visus metus tereikėjo mokėti penkių eurų mokestį. Taigi, jis išaugo šimtą kartų. Šis mokestis įsigalioja ir triračiams.
„Jeigu tarybai būtų suteikta teisė apskritai neįleisti, ir tai būtume patvirtinę. Aplinkos ministerija, mano žiniomis, tam irgi buvo nusiteikusi po ažiotažo ir vaizdų, o jie baisūs. Mes būdami vietoj jau seniai kėlėme diskusiją, kad miškams, kopoms daroma didelė žala. Turime pripažinti teisybės dėlei, kad yra didžioji dauguma vietinių, kurie keturračiais padaro ir labai gerų darbų – parveža nuo ledo tonomis šiukšlių, iš pajūrio irgi, bet kaip visąlaik vienas kitas atsiradęs nepaklusnus pilietis padaro daug žalos. Norim nuraminti vietinius, kurie atrodo kaip nusikaltėliai šitame fone – susiderinus su Kuršių nerijos nacionaliniu parku, savivaldybe, jie galės gerus darbus daryti, o grįžtant iš remonto, techninių apžiūrių administracijos direktorius galės savo sprendimu įleisti be mokesčio. Jei bus užfiksuoti ardantys kopas, deja, daugiau niekada negaus išimties ir mokės pilną kainą įvažiuojant“, – kalbėjo Neringos meras Darius Jasaitis.
Meras sako, kad šis sprendimas leis sužinoti, kiek gi keturračių laikoma Kuršių nerijoje, nes šiuo metu tokios statistikos nesama. Iki šiol vietiniai naudojosi lengvata, įsiveždavo nemokamai, tad nebuvo fiksuojama, kiek tokių transporto priemonių esama. Tiesa, D.Jasaitis pabrėžia, jog jaunatviškos energijos lakstyti po miškus ar kopas turi ne tik atvykėliai, bet, ko gero, ir vietiniai.
500 eurų mokesčio idėją palaikė didžioji dauguma Neringos tarybos. Būta ir siūliusių įvesti 1 000 eurų apmokestinimą. Pasigirdo siūlymas ir išlaikyti tą patį 5 eurų mokestį, ir kitais būdais kontroliuoti keturračius.
Keturratį prieš 15 metų pasakoja turėjęs ir pats meras, tad puikiai žino, kokias galimybes turi ši galinga technika.
„Mes pykstame dėl triukšmo ant tuktukų, kurie negali nuo kelio nuvažiuoti dėl mažų ratukų ir per mažo galingumo, bet atlieka pavežėjimą kaip taksi, kurio taip trūko Neringoje. Turime pripažinti, kad keturračiams tyliai lakstyti neišeina, burzgia labai stipriai. Neringos gamtos trapumo nežinantys dabar turėtų aiškiai suprasti – atsivežt ir pasivažinėt Neringa yra ne ta vieta. Yra Lietuvoje miškų, laukų, kur galima pramogaut. Čia reikalingi keturračiai medžiotojams, žvejams, nusitempti valtį“, – kalbėjo meras.
Stebi vėžes
Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser 15min teigė, jog šis sprendimas yra žinia, jog keturračiai, kurie nuvažiuodami nuo kelio į mišką pridarė žalos, Neringoje nelaukiami.
„Daug kas iš vėžių matosi – vieni tiesiai važiuoja, kiti aplink medį būtinai turi apvažiuoti. Iš esmės įstatymas neleidžia nuvažiuoti nuo kietos dangos. Kontrolė tokio važinėjimo labai sudėtinga. Be to, kontrolė gali dar daugiau žalos padaryti, geriau užkardyti, – kalbėjo A. Feser. – Vėžių tikrai buvo daug, keli savaitgaliai buvo labai aktyvūs. Kiek aš šį savaitgalį vaikščiojau, nieko negirdėjau ir naujų nemačiau, ko gero, pasirodžiusi informacija ir bendruomenės netolerancija padarė savo darbą. Kai bus ledas, apskritai nebus problemų, bet ką daryt dabar? Kai ledas per plonas, keturratis ant kiemo stovi, o keliu neįdomu važinėti.“
