Skraidantys laivai anksčiau buvo gana populiarūs, nes gerai paruoštų, ilgus ir lygius asfaltuotus takus turinčių aerodromų 20 amžiaus pradžioje pasaulyje nebuvo tiek daug, rašo Aviacijos pasaulis. Be to, buvo manoma, kad skraidantys laivai yra labai saugūs orlaiviai, puikiai tinkantys ilgoms kelionėms – net patyrę gedimą jie turėjo daugiau pasirinkimų, kur galėtų nutūpti. Ežeras, plati upė ar vandenynas – skraidantis laivas galėjo pasiekti daugiau vietų nei prie asfalto pripratęs orlaivis.
Tačiau, žinoma, jie turėjo daugiau trūkumų nei privalumų ir su laiku tiesiog išėjo iš mados. Visų pirma, skraidantys laivai buvo gerokai labiau priklausomi nuo oro sąlygų. Kai lėktuvai nuo sausumos takų kilo ir pučiant vidutinio stiprumo vėjui, skraidantys laivai laukė geresnių orų, nes juo blaškė ne tik vėjas, bet ir bangos. Be to, vanduo galėjo paslėpti apatinės fiuzeliažo dalies defektus. Tokius lėktuvus kuriantiems inžinieriams reikėjo pagalvoti ne tik apie aerodinamiką, bet ir apie hidrodinamiką.
Po to, kai Antrojo pasaulinio karo metais buvo daug investuota į aerodromus ir oro uostus, skraidantys laivai ėmė prarasti populiarumą. Dauguma šiuolaikinių skraidančių laivų yra skirti gaisrams gesinti, sportui ar kelionėms į sunkiai pasiekiamus taškus, neturinčius įprastų oro uostų.
Kinijos lėktuvų gamintojas CAIGA yra viena iš nedaugelio bendrovių, kurios ir šiais laikais aktyviai domisi skraidančiais laivais. Naujausias kompanijos kūrinys AVIC AG600 pirmuosius pirkėjus turėtų pasiekti dar 2022 metais. Koks tai lėktuvas?
AVIC AG600 laiko juosta
AVIC AG600, anksčiau vadintas TA-600, o prieš tai – „Dragon 600“, kuriamas jau daugiau nei dešimtmetį. Kinija planuoja naudoti AG600 platformą įvairioms užduotims atlikti – galime tikėtis ir gaisrus gesinančios, ir krovininės, ir keleivinės AG600 versijos.
Pirmojo AG600 prototipo surinkimas prasidėjo 2014 metais. Tada buvo planuojama, kad 2015 metais AG600 pakils pirmajam skrydžiui. Tai neįvyko nei 2015, nei 2016 metais. Tiesą sakant, tai nėra taip jau keista – tokie projektai dažnai vėluoja. Galiausiai 2017 metų gruodį jis pagaliau pakilo pirmajam skrydžiui. Tiesa, nuo asfaltuoto oro uosto tako, bet pirmieji skrydžiai visada yra šiek tiek atsargūs.
2018 metų vasarą AVIC AG600 jau buvo bandomas ant vandens. Iš pradžių lėktuvas tik plaukiojo ežere, tačiau spalį jau galėjo pakilti ir tūpti ant vandens. O šių metų liepą prasidėjo AVIC AG600 bandymai vandenyne. AG600 prototipas dabar reguliariai kyla ir tupia pasišiaušusiose vandenyno bangose palei pietinę Kinijos pakrantę.
AG600 – didžiausias šiuolaikinis skraidantis laivas pasaulyje
AVIC AG600 – tai aukštasparnis lėktuvas su keturiais rusiškais turbopropeleriniais WJ-6 varikliais. Lėktuvo ilgis – 36,9, sparnų – 38,8 metrai. AVIC teigia, kad tai – didžiausias skraidantis laivas pasaulyje ir su tuo sunku nesutikti. Nors istoriškai būta ir gerokai didesnių skraidančių laivų, dabar sunkiai surastume tokį, kuris dydžiu prilygtų AG600. Palyginimui „Beriev Be-200“ sparnų ilgis siekia 32,8 metrus ir šis orlaivis yra laikomas dideliu skraidančiu laivu. „Beriev Be-40“ buvo gerokai didesnis, tačiau šis lėktuvas neperžengė prototipo stadijos.
Nieko keisto, kad AVIC AG600 turi ir didžiausią kilimo masę tarp tokio tipo lėktuvų – nuo asfaltuoto tako jis gali atsiplėšti ir sverdamas 53,5 tonas. Šio skraidančio laivo triume galima gabenti apie 12 tonų vandens gaisrų gesinimui. AG600 taip pat galės tarnauti ir kaip krovininis orlaivis, aptarnaujantis aviacijos infrastruktūros neturinčias salas. O štai keleivinė AG600 versija talpins apie 50 žmonių.
Maksimalus AVIC AG600 greitis siekia 560 km/val., tačiau šis lėktuvas kur kas geriau jausis laikydamasis maždaug 500 km/val. Be sustojimų jis gali nuskristi apie 4500 km.
AVIC AG600 pasižymi tradicine skraidančio laivo forma. Šio lėktuvo fiuzeliažo apačia iš tikrųjų labiau primena laivo korpusą, o ir sparnų galuose yra matomi plūdurai. AG600 pilotų kabina yra gana aukštai, kaip ir varikliai. Gamintojas teigia, kad ant vandens šis lėktuvas yra labai stabilus ir pakankamai lengvai valdomas. Tiesa, yra šiokių tokių apribojimų.
AG600 negalės kilti nuo vandens, jei bangų aukštis viršys 2 metrus (lėktuvo aukštis – 12,1 m). Be to, kildamas nuo pasišiaušusio vandens jis negali būti sunkesnis nei 48,8 t. Galiausiai, tokio dydžio skraidančiam laivui reikalingas ir pakankamai didelis vandens telkinys – gamintojas numato 1,5 km ilgio vandens pakilimo tako reikalavimą. Tiesa, ten, kur AG600 skraidys, vietos turėtų pakakti.
Kam Kinija gaminasi tokį didelį skraidantį laivą?
Tikriausiai kam nors jau kilo šis klausimas – kam Kinijai reikalingas skraidantis laivas? Šalyje trūksta oro uostų?
Na, įrankiai gaisrų gesinimui visada yra reikalingi, tačiau AVIC AG600 turi ir stiprų geopolitinį vaidmenį. Šis lėktuvas yra skirtas pasiekti Spratlio salas Pietų Kinijos jūroje. Pretenzijas į jas reiškia ne tik Kinija, bet ir Filipinai bei Taivanas. Šiuose vandenyse kartais vis pasirodo ir JAV karo laivai, demonstruodami pasiryžimą neleisti Kinijai plėstis į šią teritoriją.
AG600 šias salas pasieks vos per kelias valandas, galės gabenti krovinius ir keleivius. Be to, šis lėktuvas galės vykdyti ir žvalgybos užduotis. Kinijos Liaudies Respublikos valstybės taryba ne šiaip patvirtino AVIC AG600 kaip vieną iš trijų svarbiausių aviacinių projektų šalia karinio transportinio „Xi'an Y-20“ bei komercinio keleivinio „Comac C919“ – šis orlaivis iš tikrųjų yra strategiškai svarbus.
Tačiau tai ne viskas. Kinija taip pat svajoja įsitvirtinti kaip viena iš didžiųjų lėktuvų gamintojų. CAIGA planuoja eksportuoti AG600 į kitas šalis. Pranešama, kad šiuo milžinu jau domisi Malaizija ir Naujoji Zelandija.
Laikas parodys, ar tokį nišinį lėktuvą kaip AG600 gali lydėti komercinė sėkmė. Žvelgiant į popieriuje surašytas savybes atrodo, kad tai yra neblogas įrankis atokioms saloms pasiekti, tačiau kol kas užsakymai CAIGA atstovų neskandina. AG600 turėtų būti sertifikuojamas 2021 metais, o jau 2022-aisiais turėtų pasiekti pirmuosius užsakovus Kinijoje.
