Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kinija lietuvio akimis: uždarytos sienos, mažai apribojimų ir buržuazinės lenktynės

Neveikia metro, nedirba parduotuvės, atšaukti renginiai, draudimas išeiti iš namų... Andrius Litvinas, vaikų krepšinio treneris, dirbantis Kinijoje, Hangdžou mieste, tuomet „Gimtajam...“ išsamiai pasakojo apie padėtį koronaviruso židinyje, iš kurio lietuvis nebuvo pasitraukęs. COVID-19 plitimo piką kinai primiršta. Kuo Kinija gyvena šiandien?
Andrius Litvinas
Andrius Litvinas / Asmeninio archyvo nuotr.

– Pandemijos pradžia buvo sunki. Kaip gyvenate dabar?

– Miestai pilnutėliai, kaip kadaise. Pandemijai įsisiautėjus buvo uždarytos beveik visos gamyklos, tuomet net dangų matėme skaidrų, o dabar vėl tvyro didžiulis smogas – gamybos įmonės dirba visu pajėgumu.

– Ar jau grįžote į darbą?

– Taip. Vasaros metu dirbau nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro. Dažniausiai iš namų išvykdavau 15 valandų. Mano žiniomis, daugelis mokytojų ir trenerių dirbo panašiu grafiku.

– Ar sunku buvo atsitiesti po priverstinio nedarbo, trukusio kelis mėnesius dėl koronaviruso?

– Daugelis kinų trenerių asistentų ir keletas trenerių iš užsienio į darbus sugrįžo su pilvukais. Vaikai taip pat grįžo priaugę svorio ir primiršę anglų kalbos žinias. Aš pats karantino metu sportavau itin stipriai, juk žinojau, kad karantinas baigsis ir reikės dirbti kokybiškai nuo pat pirmos dienos. Būtent taip ir atsitiko. Po karantino į sporto sales sugrįžo labai daug vaikų, o krepšinio trenerių itin trūksta, nes Kinijos sienos uždarytos. Taigi dirbdamas viršvalandžius užsidirbau padorią premiją.

– Lietuvoje po karantino išaugo bedarbių skaičius. Kokia situacija Kinijoje?

– Kinijoje labai mažai užsieniečių, kaip minėjau, dėl uždarytų sienų. Negaliu kalbėti apie kitas specialybes, bet mokytojų, krepšinio ir futbolo trenerių čia labai trūksta. Paklausa yra, o pasiūlos – ne, todėl yra daug laisvų darbo vietų.

– Dirbate treneriu, taigi kontaktas neišvengiamas. Ar privalote naudoti kokias nors apsaugos priemones?

– Kinijoje jaučiamas laisvumas, o tokio dalyko kaip atstumo laikymasis ar kontakto vengimas nėra. Viskas kaip iki paplintant virusui. Tik tiek, kad visi treneriai turėjo pasidaryti koronaviruso testą.

– Ar Kinijoje galioja kokie nors draudimai ar apribojimai?

– Renginių, vykstančių atvirose erdvėse, dalyvių skaičius tikrai nėra ribojamas kaip Lietuvoje. Tik ne visi kino teatrai Kinijoje atidaryti, to priežasties nežinau. Metro ir autobusuose privalomos kaukės. Prie lipant į viešąjį transportą reikia parodyti „žaliąjį sveikatos kodą“. Šis kodas automatiškai sugeneruojamas telefono programėlės pagalba. Ji veikia paprastai – jeigu žmogui teko keliauti viruso rizikos miestuose arba darbo metu pakilo temperatūra – ją kartais patikrina prižiūrėtojai – tuomet kodas automatiškai pakeičia spalvą. Tik sėkmingai įveikus naują testavimą dėl COVID-19, kodas vėl tampa žalias.

Vyksta reguliarūs patikrinimai, kurie yra būtini miesto rezidento statusui pratęsti.

– Ar po karantino Kinijoje užsieniečiams iškyla kokių sunkumų?

– Tarp Kinijos miestų suvaržymų nėra, bet šalies sienos uždarytos – užsieniečiai negali gauti vizos, o tiems, kas ją turi galiojančią, leidžiama atvykti. Daug Serbijos krepšinio trenerių laukia, kada vėl galės atvykti dirbti į Kiniją. Tiems, kurie Kinijoje dirbo dar iki viruso, buvo lengva gauti naujas metines vizas pagal supaprastintą tvarką – nereikėjo pateikti neteistumo pažymos ir kitų dokumentų, o tik pasitikrinti sveikatą. Norintieji gauti darbo Kinijoje vizą turi būti neteisti, privalo turėti bakalauro diplomą. Čia juodadarbių neįsileidžia, ima tik protą (šypsosi – aut. past).

Kai vykstu į kitą miestą, kaskart pirmiausia patikrina pasą, kada paskutinį kartą buvau išvykęs iš šalies. Antspaudas mano dokumente liudija, kad iki viruso buvau išvykęs į Honkongą.

– Daug laisvės, nes mažai susirgimų?

– Susirgimai Kinijoje fiksuojami, jų čia mažai, todėl ir laisvės daug. Naktiniai klubai pilnutėliai, net kaukės juose neprivalomos, labiau naudojamos kaip aksesuaras. Ir žiniasklaidoje senokai girdėjau koronaviruso temą, ir tarp žmonių diskusijų šia tema nebėra. COVID prisimenu tik tuomet, kai skaitau Lietuvos spaudą.Formos viršus

Dabar visos temos ir energija nukreipta darbui ir tikslams siekti. Apie tai visi galvoja. Pasibaigus karantinui prasidėjo buržuazinės lenktynės.

– Ko buvote pasiilgęs?

– Per karantiną pasiilgau pramogų, sporto, darbo ir nuolatinių pajamų. Tikriausiai daugelis to pasiilgo, nes, kaip ir sakiau, naktiniai klubai ir restoranai pilni žmonių, sportuoti susirenka gausios grupės vaikų, visos vietos vasaros stovyklose taip pat buvo užimtos, nors tėvai ir nerimavo, kad neturės tam pajamų.

Mano draugas amerikietis su kolega kinu ką tik atidarė Jiu-Jitsu kovos menų centrą, atėjau pasportuoti ir apžiūrėti naujų patalpų. Taigi gyvenimas stojo į senas vėžes.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs